Vertimo strategijų taikymas verčiant pasikartojimus šiuolaikinėje paauglių literatūroje

Vertėjai neretai tapatinami su tarpininkais tarp skirtingų kultūrų, siekiančiais išversti kalbą ar šneką kaip galima tiksliau. Tačiau tai yra sunkus uždavinys, kadangi dviejų skirtingų kultūrų atstovai gali turėti skirtingą požiūrį į tuos pačius kultūrinius dalykus. Ne išimtis ir paauglių kalba. Paauglių kalba dažnai kritikuojama dėl kalbos ir šnekos iškraipymo ar „užterštumo“, tačiau retai susimąstoma, kas iš tiesų yra toji paauglių kalba. Kalbant apie pagrindinius paauglių kalbos skiriamuosius bruožus būtina paminėti nebaigtų sakinių, slengo, vulgarizmų, pastarajai socialinei grupei būdingo žargono bei pasikartojimų vartojimą. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra nustatyti vyraujančius pasikartojimų tipus paauglių kalboje bei išanalizuoti pagrindinius jų vertimo polinkius šiuolaikinėje paauglių literatūroje. Išvadose akcentuojama, jog daugiausia pasikartojimų sudaro tikslūs pasikartojimai, kuriuose kartojamas tas pats žodis, frazė arba kita jų gramatinė forma. Be to, pasitaiko atvejų, kai pasikartojimai perteikiami pasitelkiant sinonimus, antonimus, hiponimus ar perifrazę. Atlikus tyrimą nustatyta, jog polinkis išlaikyti tuos pačius pasikartojimus verstinėje kalboje ir perteikti juos sinonimais yra dažniausiai taikomos vertimo strategijos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai pasikartojimai perteikiami pasitelkus pakeitimus, perifrazę arba tiesiog juos praleidus verstinėje kalboje. Kokia vertimo strategija tinkamiausia vienu ar kitu atveju yra diskutuotinas dalykas. Kartais pravartu taikyti kelių strategijų kombinaciją, kad būtų sukurtas estetiškai priimtinas tekstas verstinėje kalboje ir užtikrintas analogiškas poveikis tiksliniam skaitytojui.The article, on the basis of contemporary novels for teenagers and their translations into Lithuanian, aims to analyse types of lexical repetition that is common in adolescent speech and to discuss strategies for translating it. The paper distinguishes lexical repetition into (1) types of repetition in dialogues and (2) types of repetition in narrative sections and characters' thoughts. The research shows that same-unit repetition and repetition with variation are the most common types of repetition in the novels and their translations. Furthermore, there are cases when repetition takes a form of a synonym, antonym, hyponym and paraphrasis. In addition, the present article examines such translation strategies for repetition as preservation, synonymy, substitution, paraphrase, nominalization, pronominalization, announcing the repetition, addition and omission. The study results have demonstrated that both the strategy of preservation and synonymy have been used most often. It is also important to highlight that the choice of the translation strategy in a particular case is a controversial issue. Sometimes it is important to use a combination of different translation strategies in order to create an aesthetic target text and to achieve a similar effect on the target readership