Adaptation of general curricula for special educational needs children

Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas - identifikuoti ir įvertinti lietuvių kalbos ir matematikos bendrųjų programų turinio adaptavimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams kryptingumą. Tyrime taikytas turinio analizės metodas: parengtų programų turinys buvo konceptualizuojamas, išskiriant kategorijas, kurių teiginius sieja semantinio panašumo kriterijus. Išanalizuota 100 adaptuotų matematikos ir 100 adaptuotų lietuvių kalbos 1-10 klasių programų. Adaptuotų programų turinio analizė leidžia daryti prielaidą, kad ugdymo individualizavimas yra kintantis procesas, reikalaujantis nuolatinio kryptingo darbo ir veiksmingo koordinavimo. Svarbiausi šio proceso komponentai yra išsamus ugdytinio pažinimas, ugdymo turinio ir ugdymo proceso pritaikymas konkretiems poreikiams, komandinio darbo principas, aiškūs ir objektyvūs kriterijai, rengiant individualizuotas programas, bei koordinavimas. Atlikta analizė atskleidė, kad pedagogai linkę daugiau dėmesio skirti mokinio sunkumų analizei ir neįžvelgia gebėjimų struktūros identifikavimo svarbos. Mokytojų formuluojami tikslai gana abstraktūs, tinkantys bet kurios klasės mokiniui, nepriklausomai, ar jis turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ar ne. Parenkami būdai ir metodai neatitinka vaiko sutrikimo specifikos, tie patys būdai ir metodai rašomi skirtingus sutrikimus turintiems vaikams. Pagalbos vaikui ir mokytojui specialistai - logopedai, specialieji pedagogai - daugiausia dėmesio skiria nepakankamai išlavėjusioms ar sutrikusioms funkcijoms lavinti, retas specialistas savo įrašais teikia naudingos informacijos, padedančios mokytojui efektyviau planuoti ugdymo turinį, derinti tikslus ir temas.The article presents a study which was aimed to identify and evaluate the direction of adaptation of the content of general curricula of the Lithuanian language and mathematics for children with special education needs. The method of content analysis was employed for the analysis of 200 adapted Lithuanian language and mathematics curricula. It was identified that teachers were bound to pay more attention to the analysis of difficulties for pupils and did not envisage the importance of identifying the structure of abilities. The aims formulated by the teachers were rather abstract, suitable for the pupil of any form, independent on the presence or absence of special education needs. The chosen ways and methods did not correspond to the specificity of the child's disorder, the same ways and methods were applied for children with different disorders. Specialists providing assistance to the child and the teacher, a speech therapist, special educator, paid most attention to the development of insufficiently developed or disordered functions, the specialist rarely noted useful information which could assist the teacher to plan the content of education more effectively, harmonise aims and topics