Salon culture of interwar Kaunas

Po Vilniaus praradimo priglaudusi iškiliausias asmenybes ir intelektualiai praturtėjusi, Kauno visuomenė ne tik iš pagrindų keitė miesto infrastruktūrą, tačiau, svarbiausia, išugdė intelektualią miesto atmosferą, savitą kultūrinę terpę. Vienas aspektų, atskleidžiančių tarpukario miesto ir jo žmonių individualumą – salonų kultūra. Šiame straipsnyje tyrinėjama tarpukario Kauno salonų kultūra suteikia galimybę papildyti miesto istorijos vaizdinį: taip individuali tarpukario Kauno erdvė atsidengia per atskiras miesto žmonių istorijas, visuomenėje nusistovėjusias gyvensenos normas, kūrybinį asmenybių brandumą. Remiantis vakarietiška kultūros koncepcija ir miesto kultūrą aiškinant nematerialaus sociokultūrinio modelio kategorijomis, tarpukario Kauno salonų kultūra gali būti nusakoma kaip sąmoningas miestiškos bendruomenės savo miesto išskirtinumo suvokimas. Gyvas kultūrinis gyvenimas sąlygojo, jog laikinoji sostinė buvo pastovaus kūrybinio judėjimo ir kaitos vieta, todėl skatino laisvu bendravimu grįstos salonų kultūros plėtrą. Kauno inteligentijos propaguota salonų kultūra iškilo kaip Antano Smetonos autoritarizmo priešinimas idealizuotai hierarchizuotos visuomenės koncepcijai. Tarpukario Kauno propaguota salonų kultūra atitiko laikotarpio visuomenės intelektualinį brandumą, todėl buvo priimtina visuomeninio gyvenimo norma. Laikinosios sostinės salonų kultūra tapo inteligentijos tradicija ir neatsiejamu tarpukario visuomeninio gyvenimo atributu.The focus of the article is salon culture practiced in interwar Kaunas. After the loss of Vilnius, the most eminent figures of the time moved to Kaunas which became the center of political and social events. Unique cultural environment formed by the intellectual society gave rise for a rapid growth of cultural salons in the provisional capital of Lithuania. The article views culture and society as one integral system. Analysis of recorded personal narratives and experiences helps to reveal public norms and traditions common for that particular time. The salon culture is defined as an aspect of communication which shows ideological and cultural maturation process of the society. The specificity of salon culture in Kaunas is determined by historical period of time and the fact that, the city is treated not as a material object determined by the place, but as an entity existing in people's hearts. The salon culture offered an alternative model of society which contrasted to prevailing authoritarian regime of interwar Lithuania. Salon culture was propagated by active intellectuals and well-known figures in academic and artistic interwar society. The salon culture significantly enriched the social life of Kaunas city and Lithua­nia becoming a tradition and essential attribute of intelligent society, spreading beyond the borders of provisional capital