Apskaitos sistemos pokyčiai Lietuvoje ir jų įtaka finansinės analizės rezultatams

Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad apskaitos sistemos pokyčiai daro įtaką ne tik finansinių ataskaitų sudarymui, bet ir jų pagrindu atliekamam įmonės veiklos vertinimui bei valdymo sprendimų pagrindimui. Apskaitos sistemos pokyčiai gali būti sąlyginai skirstomi į 3 reikšminius laikotarpius pagal tai, kaip jie galėjo paveikti įmonės veiklos finansinio įvertinimo interpretavimą. 1990 - 1995 metais - pereinamasis laikotarpis, kuomet finansinė analizė, dėl didelės infliacijos ir nuolat besikeičiančių teisinių aktų, praktiškai neturėjo jokios prasmės. Straipsnyje išskiriami ir dar du apskaitos sistemos keitimo Lietuvoje laikotarpiai: 1995 - 2003 metai ir nuo 2004 metų, kuomet įsigaliojo naujieji verslo apskaitos standartai. Antruoju, sąlyginiu, Lietuvos apskaitos sistemos periodu (1995 - 2003 metais) didelių ir esminių apskaitos sistemos pokyčių neįvyko. Tačiau atliekant 1995-2003 metų laikotarpio finansinę analizę vertėtų atkreipti dėmesį į tuo metu galiojusias investicijų lengvatas bei individualių įmonių, kurių metinės pajamos viršija 100 000 litų, perėjimą nuo pajamų pripažinimo pinigų principu prie pajamų pripažinimo kaupimo principu. Galimos šio laikotarpio įmonės veiklos rezultatų interpretacijos klaidos - neteisingas įmonės pelningumo rodiklių vertinimas, kuris gali turėti įtakos ir įmonės vadovų priimamiems valdymo sprendimams. Nuo 2004 metų įsigaliojo naujieji verslo apskaitos standartai. Juose įtvirtintos naujos balanso ir pelno nuostolio ataskaitų formos. Tačiau atskaitomybės pokyčiai svarbesni buhalteriams, o ne finansų analitikui, kadangi finansinės analizės prasme naujosios atskaitomybės formos beveik nepakito. Galima išskirti tokius pagrindinius reikalavimų finansinei atskaitomybei pasikeitimus: 3 tipų finansinė atskaitomybė, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, nėra pelno (nuostolių) paskirstymo ataskaitos, skirtas tik metinei finansinei atskaitomybei. Naujasis balansas taip pat turi keletą skirtumų nuo senojo, tokių kaip neprivalomos sukauptų pajamų (sąnaudų) ir ateinančių laikotarpių sąnaudų (pajamų) eilutės, nėra formavimo savikainos, atidėjimai yra perkelti į įsipareigojimų dalį, o savos akcijos - į nuosavo kapitalo dalį. Ir vis dėlto šie pokyčiai nedaro didelės įtakos veiklos įvertinimo rezultatams. Tai yra teigiamas dalykas, kadangi iš esmės pasikeitus finansinei atskaitomybei 2004 metų veiklos rezultatų palyginimas su ankstesniais rezultatais prarastų bet kokią prasmę. Vis dėlto giliau ir išsamiau įvertinti, kaip perėjimas prie naujų verslo apskaitos standartų gali paveikti įmonių rezultatų vertinimą remiantis finansine analize, bus galima tik tuomet, kai bus sudarytos pirmosios naujais principais pagrįstos finansinės atskaitomybės. Verslo apskaitos standartų priėmimas - tai dar vienas svarbus žingsnis apskaitos sistemos unifikavimo link. Apskaitos sistemos unifikavimas svarbus todėl, jog sudaro galimybę be papildomų kaštų atlikti skirtingose šalyse veikiančių įmonių finansinės analizės rezultatų palyginimą. Tai Lietuvai aktualu eurointegracinių procesų kontekste besikuriančių tarptautinių ir bendrų su užsienio partneriais įmonių vertinimui. Straipsnyje pateikta keletas pavyzdžių, kaip gali skirtis įmonės veiklos rezultatai, kuomet atskaitomybė ruošiama remiantis skirtingose šalyse galiojančiais apskaitos principais. [ šiuos pavyzdžius turėtų ypač atkreipti dėmesį įvairių tarptautinių kompanijų vadovai, kadangi negalima lyginti skirtingais principais parengtų finansinių atskaitomybių ir daryti išvadų apie įmonės pranašumą prieš kitų šalių kompanijas. Straipsnyje analizuojama ir bendrųjų apskaitos principų taikymo įtaka įmonės veiklos vertinimui. Lietuvoje bendrieji apskaitos principai reglamentuoti „Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme“, taip pat naujuosiuose verslo apskaitos standartuose. Bendrųjų apskaitos principų nesilaikymas sąlygoja iškreiptą finansinę atskaitomybę, o kartu ir netikslius finansinės analizės rezultatus. Ir nors Lietuvoje šie principai yra įstatymiškai reglamentuoti, vis dar susiduriama su dvigubos apskaitos, pajamų pripažinimo ir panašiomis problemomis. Šios problemos mažina įmonės veiklos finansinės analizės rezultatų patikimumą, todėl atliekant įmonės veiklos įvertinimą į jas tiesiog būtina atsižvelgti. Tikslus įmonių finansinės ir ūkinės veiklos įvertinimas bei įvairių metodikų taikymas leidžia įmonės vadovams priimti pagrįstus valdymo sprendimus. Sparčiai besikeičiančiomis rinkos ekonomikos sąlygomis išauga operatyvinio įmonės veiklos planavimo svarba, kuris yra neatsiejamas nuo operatyvinio įmonės veiklos vertinimo. Tačiau vertinant įmonės padėtį bei veiklos tendencijas svarbiausią vaidmenį vaidina būtent analizei naudojamų duomenų patikimumas.The main sources for financial information are balance sheet, income and cash flow statements. Therefore, the quality of the evaluation of company's activities is closely related to the accounting system and to the information it gives. Lithuania faces with such kind of problems as double accountancy, the way of the acceptance of income, the property of the owner or the company and etc. All main problems and also the importance to introduce the international accounting systems arc discussed in this article. The objective of this paper is to point out that changes in the accounting system make an impact not only on the preparation of financial accountability, but also on the evaluation of company's activities and the decision-making process