Portrait in Lithuanian women's prose

Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokios moters portreto transformacijos vyksta moterų literatūros kontekste. Plačiau analizuojamas portreto turinys, apimantis vaizduojamos moters refleksiją, perteikiančią jos vidinę raidą, vertybines sistemas, dėmesys koncentruojamas į erdvės ženklus. Straipsnyje tyrinėjami XX a. - XXI a. pr. lietuvių moterų rašytojų kūriniai: Ievos Simonaitytės romanas "Vilius Karalius", Zitos Čepaitės romanai "Paulinos kelionė" bei "Moters istorija", Dalios Jazukevičiūtės romanai "Anarchistės išpažintis" bei "Juodas kvadratas". Analizuojamuose romanuose erdvinė raiška moters portreto kūrime atskleidžia vaizduojamos moters savimonę, tapatumo problematiką. Taip pat šie ženklai išreiškia vaizduojamų moterų vertybių sistemas, suponuojančias skirtingus vaizduojamų moterų portretų variantus. I. Simonaitytės bei D. Jazukevičiūtės vaizduojamas moteris vienija namų reikšmė bei motinystė, kaip pamatinis moters savivokos bruožas. Pastebima D. Jazukevičiūtės namų moters portreto modifikacija - šeimą kaip vertybę keičia vaizduojamos moters savirealizacija kūryboje. Viešos / atviros erdvės ženklai Z. Čepaitės romanuose atskleidžia keliaujančios moters portreto kūrimo tendenciją, kurioje anuliuojamos tradicinės vertybės: namai, šeima, motinystė. Šios vertybės keičiamos laisve bei meile kaip sąmoningu vaizduojamos moters pasirinkimu. Akcentuojamos moters identiteto paieškos. Namų moters portreto variantai, jų tradicinė raiška ankstyvojoje moterų prozoje ir modifikacija šiandieninėje kūryboje rodo literatūrinio portreto kintamumą, kurį sąlygoja kultūrinio konteksto kaita.The article aims to disclose the transformations of woman portrait in a context of literature created by women. It analyses the content, involving the reflection of a woman described that shows her inner development and values with the focus on signs of space. The article the following creations of Lithuanian women of the 20th – the beginning of the 21st c.: “Vilius Karalius” by Ieva Simonaitytė, “Paulinos kelionė” (Paulinas trip) and “Moters istorija” (The history of a woman) by Zita Čepaitė, and “Anarchistės išpažintis” (The confession of the anarchist) and “Juodasis kvadratas” (The black tetragon) by Dalia Jazukevičiūtė. In novels analysed, special development of women portraits disclose their self-esteem and identity problems. Various signs mark the systems of values of women imposing different portraits of women. Women shown by I. Simonaitytė and D. Jazukevičiūtė are similar by the importance of home and maternity, as the main features of their self-esteem. We should note the modification in a portrait of a women described by D. Jazukevičiūtė; family as a value is replaced by self-actualisation in creative works. Z. Čepaitė novels create the portrait of travelling woman where such traditional values as home, family, and maternity are nullified. They are replaced by freedom and love as purposeful choice of a woman described. Searches of the identity of women are highlighted. Different alternatives of portraits of home-based women and traditional expression in early prose of literary women and modifications in contemporary literature show the shifts in women literary portrait conditioned by changes in cultural context