Evolution of administrative accountability

Straipsnyje nagrinėjamas aktualus viešojo administravimo institucijų ir valstybės tarnautojų atskaitomybės įstatymų leidžiamajai valdžiai ir piliečiams reiškinys. Administracinė atskaitomybė, suprantama kaip atstovaujamosios demokratijos tikslas bei priemonė siekti efektyvesnės ir našesnės viešosios administracijos, yra analizuojama sisteminiu būdu vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios pavyzdžiu. Pagrindinis analizės objektas – perėjimas nuo administracinės atskaitomybės sistemos, kurioje vyrauja administracinės atskaitomybės doktrina, prie efektyvesnės ir demokratiškesnės atskaitomybės sistemos su daugeliu atskaitomybės tipų ir priemonių. Straipsnyje nagrinėjant praktines situacijas, atskleidžiamas atotrūkis tarp siekiamybės ir viešojo administravimo sistemos atskaitomybės įgyvendinimo Lietuvoje, taip pat pristatomos pagrindinės šalies viešojo valdymo reformos priemonės bei jų poveikis administracinei atskaitomybei. Teigiama, kad po administracinių reformų sustiprėjo kai kurių vykdomosios valdžios administracinės atskaitomybės tipų vaidmuo. Straipsnio pabaigoje pateikiami tolesnės Lietuvos administracinės atskaitomybės sistemos reformos siūlymai: aiškus viešosios administracijos atsakomybės ir funkcijų paskirstymas, didesnis atskaitomybės priemonių „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ subalansuotumas, didesnis dėmesys atskaitomybės priemonių kokybei, didesnė valstybės tarnautojų atskaitomybė palyginti su ministrais bei aukštesnio lygio atskaitomybės kultūra.The process of developing administrative accountability is the focus of this case. Accountability is defined as the process in which public agencies and civil servants operating inside the public administration answer to the public, directly or through the parliament, for public policy, financial management and administrative discretion. Accountability is understood as both "an end in itself - representing democratic values - and a means towards the development of more efficient and effective organisations". The following case analyzes the problem of a mismatch between the present situation and the need to ensure that the Lithuanian civil service becomes accountable to the public for its actions. Three case situations on accountability for policy, financial management and administrative discretion are presented. The case then outlines the main measures of public administration reform in Lithuania and their effects on administrative accountability, while the concluding section examines the process of implementatio