Baltarusija - neįvykęs fenomenas: visuomenės mobilizacijos perspektyvos

Jau daugiau nei dešimtmetį Baltarusijoje įsitvirtinęs autoritarizmas yra vis dar sunkiai paaiškinamas fenomenas. Straipsnyje analizuojamas vienas iš kovos dėl valdžios instrumentų – politinio elito – valdančiojo ir opozicinio – retorika, kuria siekiama mobilizuoti visuomenę politinėje kovoje. Valdžios ir opozicijos retorika analizuojama trimis aspektais: kaip konkuruojantys elitai kalba apie šlovingą praeitį, degradavusią dabartį ir utopinę ateitį. Pagrindinė tokios retorikos dimensija – aiškiai identifikuoti tautos nuosmukio šaltinį, esą kolektyviniu veiksmu tauta įveiks nuosmukio priežastis ir atgaus pirminę harmoningą esmę. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad pasitelkus šią trinarę retorikos struktūrą, Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai pavyks trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu užsitikrinti išlikimą valdžioje. Tačiau išvada gali pasirodyti šokiruojanti: dabartinei Baltarusijos valdžiai pavyko įtikinti visuomenę, kad tikrasis šalies klestėjimas buvo realizuotas Sovietų Sąjungoje, o šiuo metu nors ir dėl trumpo, tačiau pragaištingo opozicijos valdymo, taip pat dėl dabartinės opozicijos veiklos šalis patiria kai kuriuos sunkumus, tačiau utopinė ateitis jau yra realizuota. Opozicija, kol ta dabarties utopija bus grindžiama minimaliu ekonominiu išgyvenimu ir visuomenės tikėjimu, kad visi tikslai jau pasiekti, neturi galimybės mobilizuoti kritinės masės savo idėjoms paremti ir patekti į valdžią.Authoritarianism established in Belarus for over a decade by now is still hard to explain phenomenon. The article analyses one of the fight for power instruments - rhetoric of the political elite, both in power and in opposition, aimed at mobilising society in the political fight. The rhetoric of the power and opposition is analysed in three aspects: how competing elites talk about the glorious past, degraded present and utopian future. The key dimension of such rhetoric is clear identification of the source of the nation's degradation, the nation will supposedly overcome the reasons of the degradation by collective action and will regain the initial harmonious essence. The article is aimed to proof that by employing this three-member rhetoric structure, Belarussian President Alexander Lukashenko will manage to secure his stay in power in short and medium term. But the conclusion can seem shocking: the present government of Belarus managed to persuade the nation that the true flourish of the country was realised in the Soviet Union, and at present even though short but disastrous opposition rule, as well as the present activities of the opposition cause the country to incur certain difficulties, but the utopian future is already realised. Until the present utopia will be based on minimum economic subsistence and public belief that all goals have already been achieved, the opposition will have no chance to mobilise the critical mass needed to support is ideas and to get into power