Anekdota emporika

Visuomenę arba pavienius asmenis ištikus nelaimei net ir dabartiniais laikais būtina turėti bendrų ir nesunkiai naudojamų mechanizmų, kuriais būtų galima įveikti susidariusias kliūtis. Moderniosios bendruomenės labiau vertina rašytinius įrodymus, tuo tarpu viduramžiais, nepaisant rašto svarbumo, asmeninis liudijimas (nors dažnai kartu su dokumentais) tvarkant reikalus buvo populiaresnis. Siame straipsnyje pristatomi keli ligšiol nepublikuoti, Lietuvoje nežinomi prekybos kliūčių išsprendimo pavyzdžiai, kurie taip pat atspindi platesnį vėlyvesniųjų viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdieninio gyvenimo foną: aukštuomenės atstovų prekybą grūdų pertekliumi, laivų ties Kuršių Nerija sudužimą, prekybos pataisą, pasibaigus maro siautėjimui Pabaltijo regione. Susidūrusiems su kliūtimis prekybai pirkliams siekiant išspręsti savo problemas teko remtis ne vien tik oficialiais raštais, bet ir asmeniniais santykiais su daugybe visuomeninių veikėjų, nuo sau lygių kolegų per vietinę profesinę valdžią iki aukščiausių valdovų, tokių kaip karaliaus, vyskupo, net ir popiežiaus. Gal įdomiausia byla - Vilniaus vyskupo Andriaus raštas Gdansko bunnistrui. Iš bendresnio jo konteksto regime, kaip susiformavo lietuvių grūdų prekyba su Prūsais, kaip vyskupas naudojo savo šeimyninius ryšius bei tarnus, vykdydamas tokios prekybos plėtrą iš savo dvarų netoli Vilniaus. Prekybos kelią kurį XV a. paskutiniame ketvirtyje paklojo vyskupai ir valdovai savo dvarų pertekliais atseit kaip išimtis ir vadovaudamiesi ypatingomis sąlygomis, kitame šimtmetyje pratęsė bajorų palivarkai.This article takes three anecdotes from unpublished Gdansk manuscripts of Lithuanian origin referring to obstacles to trade, which throw light on broader aspects of everyday life in the late-mediaeval Grand Duchy: the sale of grain by Bishop Andrius Goskovičius of Vilnius (1483) and what this shows of early Lithuanian trade in grain and the running of episcopal estates; the consequences of shipwreck on the Nemunas and Curonian Spit routes between Kaunas and Gdansk; and how the heir of a Trakai merchant, who died unexpectedly of plague in the late 1480s, was tracked down by the town's councillors and helped to regain a shipment of wax deposited many years earlier in the storehouse of a Gdansk merchant. Despite the growth in the use of written evidence in Lithuania, personal contacts and the many-layered intervention of colleagues, kin and patrons dominated the resolution of commercial problems in the late fifteenth century. An appendix contains five relevant German and Latin texts, which are published for the first time