Vokiečiai - lietuvybės labui?

Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos plėtotei ir krašto kultūrai didelį poveikį padarė Prūsijos universitetuose – Karaliaučiuje ir Halėje – veikę Lietuvių kalbos seminarai. Juose būsimieji lietuviškų parapijų kunigai ir mokytojai buvo mokomi lietuvių kalbos ir rašto kultūros. Šiame straipsnyje aptariama seminarų veikla XVIII amžiuje. Seminarų įsteigimas XVIII a. Prūsijos universitetuose buvo karaliaus Friedricho Wilhelmo I vykdomo valstybinio švietimo plano dalis. Lietuvių kalbos išmokę kunigai turėjo pakelti Prūsijos religinę kultūrą. Karalius ne tik globojo, bet ir nuolat kontroliavo seminarų darbą. Seminarų klausytojams buvo keliami dideli reikalavimai – jie privalėjo išmokti savarankiškai rengti lietuviškus pamokslus, katechizuoti lietuvių bendruomenę. XVIII a. seminarai atliko šį uždavinį tik iš dalies, nes daugelis jaunuolių užsirašydavo į seminarą visiškai nemokėdami lietuvių kalbos, nebuvo specialiai parengtų lietuvių kalbos mokytojų, stigo mokymo priemonių. Neigiamai veikė ir ta aplinkybė, kad nepavyko suvienyti produktyviam darbui Halės pietistų ir Karaliaučiaus ortodoksų. Per pirmuosius trejus metus Halės seminaras pasiekė reikšmingų rezultatų, tačiau jo veikla greitai nutrūko. Karaliaučiaus seminaras išugdė žinomų lietuvių raštijos veikėjų, kurie parengė arba dalyvavo rengiant svarbiausias lietuviškas religines knygas. Iš seminaro klausytojų išaugo lietuvių pasaulietinės ir grožinės literatūros pradininkai. Net ir nedirbdami raštijos darbo, jie skleidė savo parapijose taisyklingą ir skambų lietuvišką žodį, žadino tautinę savimonę.The Lithuanian Language Seminars that functioned in Prussian Universities (Königsberg and Halle) had a great impact on the development of Lithuanian writings and culture of Lithuania Minor. At these Seminars the future priests and teachers of Lithuanian parishes were taught the Lithuanian language and writing culture. The paper discusses the activities of Seminars in the 18th c. The establishment of Seminars in Prussian universities in the 18th c. was part of the plan of national education implemented by King Friedrich Wilhelm I. The priests who learned Lithuanian had to improve the religious culture of Prussia. The King not only patronised, but also monitored the activities of Seminars. Those who attended them had to meet great requirements: they had to learn to independently prepare Lithuanian sermons and catechise the Lithuanian community. In the 18th c. the Seminars only partially fulfilled this objective, because many young people registered for the Seminar with no prior knowledge of Lithuanian; there were no specially trained teachers of the Lithuanian language and there was lack of teaching aids. Another negative circumstance was a failure to unite the Pietists from Halle and the Orthodox from Königsberg for efficient work. Over the first three years the Halle Seminar achieved significant results; however, its activities were shortly terminated. The Königsberg Seminar educated prominent personalities of Lithuanian literature who prepared or contributed to the preparation of the main Lithuanian religious books. The fathers of the Lithuanian secular and fiction literature are the former students of these Seminars. Even if they were not active writers, they disseminated the correct usage of Lithuanian in their parishes and raised national awareness