Lietuvos integracijos į ES ir pasaulio ūkį problemos

Straipsnyje nagrinėjama valstybės ekonominės politikos (jos strateginių parametrų) aplinkos pokyčiai bei pagrindiniai iššūkiai. Lietuvos ekonomikos dalyvavimas globalizacijos procesuose yra neišvengiamas. Išorės ekonominių jėgų spaudimų, lygiai kaip ir atsiveriančias galimybes, Lietuva ypač pajus, įstodama į Europos Sąjungų. Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje dėl to turės keistis; ji ne tik turės trauktis iš išorės ekonominių santykių reglamentavimo (vykdyti dereguliavimo politiką), bet ir stiprinti strateginį nacionalinio ūkio orientavimų ir valdymą. Lietuva turės formuoti ir įgyvendinti naują konsoliduotą ekonominę politiką, atsiliepiančią į agresyvios ir dinamiškos išorinės aplinkos spaudimą bei teikiamas galimybes. Esminį vaidmenį šiuose pokyčiuose suvaidins strateginio valdymo principai bei priemonės. Strateginio valdymo (ekonomikoje, bet taip pat ir kitose veiklos srityse) reikšmė jau šiandien akivaizdžiai didėja. Deja, Lietuvoje strateginiam valdymui skiriama per mažai dėmesio. Tai ypač akivaizdu, kai nagrinėjami aštrėjantys nacionalinio ūkio tarptautinio konkurencingumo klausimai ir kai suvokiamas labai svarbus valstybės (vyriausybės) vaidmuo, sudarant sąlygas jį stiprinti. Šia prasme labai svarbu pabrėžti, jog taikant strateginio valdymo schemas ir modelius būtina „pamatyti“ trūkstamą grandį grandinėje „Mokslas - Naujos technologijos - Verslas“. Tokią trūkstamą grandį pavadinome modernių inžinierinių bei technologinių - organizacinių ir vadybinių paslaugų, tame tarpe, sisteminės analizės prognozavimo, strateginių programų bei scenarijų rengimo ir rinkodaros konsultavimo paslaugų profilio firmų tinklu. Tik tokio konsultacinių firmų tinklo dėka, jų kūrybinio potencialo dėka vyriausybei būtų lengviau permąstyti Lietuvos ūkio restruktūrizavimo strategiją ir pabandyti projektuoti žymiai didesnius (sinerginius) efektus tuose ūkio vienetų bei mokslo ir inžinierinių technologinių firmų apsijungimo taškuose, kur optimaliai pavyktų suderinti visų dalyvaujančių potencines konkurencines galimybes, išteklius ir tikslus, apjungiant visus proceso dalyvius į bendrą visuminę struktūrų, siekiančią gerai apgalvotų ir pagrįstų strateginių tikslų. Einant tokiu keliu galima būtų tikėtis efektyviai pakoreguoti modernių ūkio struktūrų formavimąsi, apjungiant kartu ir mokslo bei inžinierinių paslaugų struktūras ir tuo pagrindu laukti spartaus naujos ūkio raidos kokybės pagerėjimo. Būtent čia ir yra strateginio valdymo pastangų pasireiškimo sfera valstybės lygyje, čia galimi didžiausi potencialūs efektai bei strateginiai prasiveržimai atskirose ūkio šakose, rinkose ar tarptautiniame verslo, mokslo ir inžinerijos padalinių bendradarbiavime. Šiuolaikinio menedžmento problemų suvokimas ir jų sprendimo keliai rodo, jog kūrybiškai taikant įvairias strateginio vadymo mokyklas, Lietuva, kaip modernią visuomenę ir konkurencingą ūkį bei stabilią socialinę sferų kurianti valstybė gali efektyviai suderinti ES reikalavimus internacionalizuoti nacionalinį ūkį su visa eile galimų informacinės visuomenės formavimo scenarijų, kurie įgalintų realizuoti kuriantį identitetą ir užtikrinti būtiną ekonomikos transformaciją. Strateginis valdymas valstybės ir jos atskirų sektorių lygiuose gali užtikrinti naują raidos kokybę, kuri nebus „besivejančios“ šalies strategija, nes pastaroji, kaip rodo „trečiojo pasaulio“ šalių rezultatai, yra išeikvojusi savo galimybes. Ir priešingai, modernus, strateginis valdymas leidžia tikėtis ir projektuoti žymiai didesnius, sinergetinius efektus tuose valstybės, ūkio ir socialinės sferos apsijungimo taškuose, kuriuose pavyksta suderinti visų dalyvaujančių konkurencines galimybes, išteklius ir ilgalaikius tikslus. Įsikomponavimas į pasaulinius išsivysčiusių valstybių informacinius, kapitalo ir rinkų tinklus Lietuvai yra labai svarbus uždavinys, kurio sprendimui nėra likę labai daug laiko. Pasaulio autoritetai vadybos ir ekonomikos srityse tvirtina, kad minėti tinklai padaro save pačius beveik neprieinamais toms šalims, kurios nėra vertingos ar įdomios globalizacijos procesų požiūriu. Lietuvai nieko kito nelieka, kaip tapti pakankamai įdomia ES šalių verslo lyderėms, jų valdymo institucijoms bei atskiriems mokslo, studijų ir tyrimų padaliniams ir specialistams. Pagrindinis uždavinys, kurio neišspręs niekas kitas, kaip tik centrinė šalies vyriausybė, yra įdiegti efektyvią strateginio valdymo sistemos grandinę „Valstybė - mokslas - tyrimai - konkurencingi klasteriai“ ir užtikrinti reikiamas sąlygas pastarųjų įsipynimui į globalius gamybos, realizavimo ir tyrinėjimų tinklus. Lietuva turi tam tikrus aukštų technologijų produkcijos pajėgumus, tačiau jų likimas gali būti nelinksmas, jei jie netaps valstybės strateginio valdymo objektu.The article aims to explore changes in a national economic policy's (its strategic benchmarks) environment and the challenges faced by it. Lithuania will have to formulate and implement a new consolidated economic policy responsive to the pressure of aggressive and dynamic external environment as well as to the opportunities it offers. Crucial role will be played by the principles and means of strategic management. The main task will be to establish an effective chain of strategic management chains consisting of the links of "State - research - development - competitive clusters" and providing the proper conditions for their involvement into the global networks of production, distribution, research and innovation