Darbuotojų žmogiškieji santykiai darbe

Pastaruoju metu ypatingai sustiprėjo domėjimasis žmogiškuoju faktoriumi organizacijoje, t.y. žmonių išteklių valdymu, kuris apima ir straipsnyje aprašomą žmogiškųjų santykių arba darbuotuoju tarpusavio santykių svarbą darbo vietoje. Straipsnyje apžvelgiama istorinė žmogiškųjų santykių požiūrio, kaip svarbaus žmonių išteklių valdymo veiksnio, raida Žmogiškieji santykiai yra sritis, kuri didžiąją dalį sisteminių žinių surinko iš socialinių ir elgsenos mokslų, taip pat ir iš organizacijos elgsenos, kuri atsirado kaip studijų sritis 1960 metais. Įdėjimai į žmonių išteklius organizacijoje visuomet duos daugiau išeigos, nes individas dirbdamas panaudoja savo sugebėjimus. Tuo tarpu įdėjimai į nežmogiškuosius išteklius visuomet bus lygūs išeigai. Veiksniai, turintys didžiausią įtaką darbiniam klimatui, vadinami pagrindiniais žmogiškųjų santykių veiksniais. Žmogiškieji santykiai organizacijoje reikalauja iš individų suvokti pagrindinius žmogiškųjų santykių veiksnius, kurie veikia situaciją. Tai: filosofija ir tikslai; formali organizacija; neformali organizacija; išorės įtaka; kontrolės sistema, darbuotojų požiūriai, motyvacija. Pagrindiniai žmogiškųjų santykių veiksniai atspindi veikiančias sąlygas bet kurioje organizacijoje, nepaisant žmogiškųjų santykių kokybės, kuri egzistuoja joje. Straipsnyje pateiktas „Pagrindinių žmonių santykių veiksnių organizacijoje“ modelis, kur išnagrinėti aukščiau išvardinti veiksniai. Remiantis šiuo modeliu, straipsnyje pateiktas konkrečios organizacijos (vieno Vilniaus universiteto fakulteto) tyrimas. Tyrimas buvo skirtas išsiaiškinti žmonių santykių veiksnių darbo vietoje egzistavimą ir jų įtaką organizacijai ir patiems darbuotojams. Šioje organizacijoje nėra personalo skyriaus, todėl veiksniai buvo tiriami iš stebėtojo pozicijos bei pasitelkta anketine apklausa. Apklausoje dalyvavo 32 respondentai iš skirtingų katedrų. Anketą sudarė 19 klausimų, susijusių su „Pagrindinių žmonių santykių veiksnių organizacijoje“ modelio veiksnių aprašymu Taip pat apklausoje buvo akcentuojamas pažangių technologijų įtakos lygis darbuotojų santykiams darbe. Atlikus stebėjimo ir apklausos analizę, galima teigti, kad visi išvardinti žmonių santykių veiksniai egzistuoja tiriamoje organizacijoje. Tyrimas rodo, kad organizacijoje egzistuojantys žmonių santykiai, su tam tiktais trūkumais, yra palaikomi ir puoselėjami. Taćiau tyrimo duomenimis, dažniausiai žmonių santykių kokybė yra sąlygota darbuotojų bendradarbiavimo, o ne pačios organizacijos pastangų. Taip pat straipsnyje trumpai apžvelgiama informacinių technologijų įtaka darbuotojų santykiams. Šiuo metu situacija sparčiai keičiasi link internetinio bendravimo, jo panaudojimo daugelyje gyvenimo sričių, o ypač organizacijose. Ryšio ir susisiekimo priemonės stebėtinai ištobulėjo: jau minėtas internetas, elektroninis paštas, mobilieji telefonai ir pan. Be abejones, visos šios naujovės turi labai nemažai privalumų: greitai perduodama informacija, greitai priimami ir koreguojami sprendimai, patogūs persiuntimo būdai, sugaištama mažiau laiko apdorojant informaciją ir t. t. Tačiau šių naujovių kitas kraštutinumas yra tas, kad žmogaus ryšys su žmogumi trūkinėja, formalėja ir silpnėja. Kuriant šiuolaikines technologijas, jos kaip ir pritaikomos žmogui ir jo darbo patogumui, tačiau tuo pat metu ir kenkia tam pačiam žmogui žmogiškųjų santykių prasme, nes naujausių technologijų naudojimas negali atstoti tiesioginio bendravimo, siekiant įgyti žmonių pasitikėjimą ir sutvirtinti asmeninius ryšius. Iškyla klausimas, kas svarbiau, ar žmogaus ryšys su kompiuteriu, ar žmogaus ryšys su žmogumi? Taigi, kokią vietą užima žmogiškieji santykiai dabartinėje elektroninės komunikacijos eroje? Pagrindinė šios naujos rūšies komunikacijos savybė yra labai greitas jos vystymasis. Ir viena iš neigiamų šio proceso pusių yra tai, kad žmonės praranda tikrus tarpusavio žmogiškuosius santykius. Jie bendrauja per įvairų rūšių tarpininkus: kompiuterius, mobilius telefonus ir pan. Žmonės tampa priklausomi nuo „mažų ekranų“, t.y. tai, ką jie mato jame, kai rašo žinutę ir kai laukia jos. Žmonės tampa mobilūs ir nemobilūs vienu metu. Tai yra šių laikų paradoksas.The paper analyzes the factors of employees' human relations at work. Historical premises for development of the term "human relations" in management science and its relation to organizational behavior are presented. Also, the model of "Basic factors of human relations in an organization" is explored. To substantiate it by particular data, a research in one faculty of Vilnius University has been conducted in which five basic factors of the model have been analyzed with the help of a questionnaire. Besides, the paper gives an overview of the situation of employees' human relations in organizations in Lithuania