Textual levels of M.C. Sarbievius religious poetry

Baroko epochos poezijoje susiformavusi religinio potyrio raiškos stilistika turėjo lemtingą poveikį vėlesnių amžių lietuviškiems religinės poezijos tekstams. Pastarieji pavadintini lietuviško katalikiško tapatumo žodinėmis realizacijomis, yra išsaugoję nemažai baroko religinės poezijos (kurios pagrindiniais pavyzdžiais šiame straipsnyje pasirinkti Sarbievijaus, kaip įtakingiausio lotyniškai rašiusio tuomečio poeto, kūriniai) savitumų: varijavimą biblinio teksto kaip pirminio šaltinio įvaizdžiais, tapybinį vizualaus verbalinio teksto pavidalą, struktūros binariškumą ir, kas bene svarbiausia, emocinę Dievo, anapusybės ilgesio – nepasisotinimo, siekimo – nepasiekiamumo būsenos įtampą. Šie ypatumai išlieka ir XVIII–XIX a. poezijoje ir nėra aiškintini vien romantizmo epochos kategorijomis. Įvairių XVII–XIX a. poetinių tekstų analizė patvirtina tai, kad XVII a., per kurį jėzuitų kultūros veikiama formavosi pamažu vis labiau įsisąmoninama lietuviškoji katalikiškoji tapatybė, šiame procese atliko lemiamą mediumo vaidmenį. Savo ruožtu transformuojant į lietuvišką terpę universaliuosius krikščioniško teksto konstravimo modelius intensyviai dalyvavo iškilieji LDK kūrėjai, tarp jų ir Sarbievijus. Lietuviškai religinei tapatybei reikšti itin tinkami pasirodė Dievo meilės ir pasiilgimo motyvai bei poetinės šias bendrąsias vietas realizuojančios priemonės. XIX a. lietuviškoje religinėje poezijoje išlaikoma ir baroko kūriniuose šių temų raiškai būdinga aukšta dvasinė įtampaStyle of expressing religious experience that emerged in Baroque poetry exerted a decisive influence on Lithuanian religious poetry works of later centuries. The latter were baptized literary realization of Lithuanian Catholic identity; they retained many of the features inherited from Baroque religious poetry (to illustrate these features, the author chose poems of Sarbievijus, as the most influential poet of that time writing in Latin): variation on biblical texts as the source of primary images, painted a visual image of verbal text, binarity of structure and, what is most important, emotional tension encompassing the yearning for God, the reality beyond – cravings, aspirations – an unreachable state. These features are also seen in the poetry of the 18th – 19th centuries and could not be explained only with references to categories of the Romantic epoch. Analysis of miscellaneous 17th – 19th century poetic texts confirms that during the 17th century, when Lithuanian Catholic identity was taking under the influence of Jesuit culture, these texts played a role of key medium in the process. Meanwhile, prominent intellectual figures of the Grand Lithuanian Duchy, including Sarbievijus, played an active role in transplanting onto Lithuanian soil universal models of constructing a Christian text. To express Lithuanian religious identity, the motives of yearning for and God’s love as well as poetic means of realizing these common places were particularly appropriate. In Lithuanian religious poetry of the 19th century, authors also retained high spiritual tension associated with the development of these themes in Baroque writings