Destiny of the architecture department in the interwar Vilnius. Oton Krasnopolski on research assistants in architecture

Straipsnis skirtas menkai tyrinėtai tarpukario architektūros edukacijos sričiai. Pagrindinis tikslas - nušviesti Dailės fakulteto Architektūros skyriaus uždarymo bylą, pasitelkiant Statybos katedros profesoriaus O. Krasnopolskio referatus šia tema, trumpai aptarti skyriaus struktūrą ir veiklą, bendrais bruožais pristatyti mokymo programą. Be to, straipsnyje analizuojama medžiaga, kurioje atskleidžiamos edukacinio proceso suvaržymo priežastys, architektų rengimo sistemos trūkumai bei ydos, skyriaus reorganizavimo ir pertvarkymo siūlymai. Galima teigti, kad architektūros skyriaus mokymo programa nesilaikė įprasto šablono: rėmėsi tradicija, grindė mokslo procesą naujovėmis ir žvelgė į ateitį. Tačiau, susidarius sudėtingoms ekonominėms aplinkybėms tuometinėje Lenkijoje, Tikybų reikalų ir visuomeninio švietimo ministerija priėmė sprendimą ir uždarė net dvi architektūros mokyklas, panaikino architektūros mokymo centrus Vilniuje ir Krokuvoje. Profesorius O. Krasnopolskis tiksliai ir taikliai įvardijo ano meto architektų rengimo ydas ir lavinimo spragas, siūlė būdus, kaip pertvarkyti ir atnaujinti mokymo procesą Vilniuje, kilstelėti smukusį architekto profesinį prestižą Lenkijoje. Antra vertus, kompetentingo architekto profesionalo mintys apnuogino tarpukario Lenkijoje brendusią architektūros edukacijos krizę; jos padarinius, susiklosčius nepalankioms istorinėms aplinkybėms, teko išgyventi ir Vilniaus architektūros skyriui.The article is dedicated to the area of education in architecture during the interwar period, which remains little studied. The main objective is to shine a light on the case of closing of the Department of Architecture of the Faculty of Arts, by using the studies of the subject by O. Krasnopolskis, Professor of the Department of Construction, briefly discuss the structure and activities of the Department and present the educational programme. In addition, the article analyzes the materials, revealing the reasons for restriction of the educational process, the shortcomings and deficiencies of the system of preparation of architects and the suggestions regarding the reorganization of the Department. It can be stated that the educational programme of the Department of Architecture failed to observe the common pattern, i. e. it was based on the tradition, substantiated the educational process by innovation and was forward-looking. However upon emerging of the complicated economic circumstances in Poland, the Ministry of Religious Affairs and Public Education took the decision to close two schools of architecture, i. e. centers in Vilnius and Krakow. Professor O. Krasnopolski stated the imperfections of training of architects of the period and the gaps in education very correctly and accurately and suggested the ways for rearrangement of the educational process in Vilnius and raising the professional prestige of the architect in Poland. On the other hand, the ideas of the competent professional architect bared the crisis of education of architecture, which was emerging in the interwar Lithuania; the consequences of the said crisis, upon emerging of the unfavourable historical circumstances, were also experienced by the Department of Architecture in Vilnius