Painting in the chapel of St. Peter in Nesvisi

Baltarusių kultūros paminklas - Dievo Kūno bažnyčia Nesvyžiuje yra ryškus daugiaamžio menų sąlyčio pavyzdys. Bažnyčia sukurta XVI a. italų architekto Gian Maria Bernardonio, ir vėlesniais šimtmečiais ne kartą ansamblis buvo papildytas laikmetį atitinkančiomis naujovėmis. Iškilus lenkų tyrinėtojas J. Paszenda suskaičiavo per dešimt tokių "remontų" ir visi jie ne ardė visumos vienove, o priešingai - stiprino paminklo polifoninį skambėjimą. Amžininkai su didžiu susižavėjimu atsiliepė apie šventovės sieninę tapyba tuoj po jos sukūrimo XVIII a. Daugmaž prieš du dešimtmečius aptarinėjant J. Paszendos referatą apie Nesvyžiaus bažnyčią, itališkosios tendencijos buvo įvertintos kaip pirmieji baroko stiliaus, užgimusio italų renesanso lopšyje, žingsniai. Toks pat kaip Baltarusijoje privačiai Radvilų valdai priklausęs Nesvyžiaus miestas, Lenkijoje buvo Zamoiskių Zamostje, kuris buvo pradėtas statyti tik dvidešimčia metų anksčiau. Tačiau Zamostjei būdingi renesanso stiliaus, o Nesvyžiui - baroko bruožai, nors pastarojo miesto planas konceptualiai buvo organizuojamas pagal "idealaus" renesansinio miesto pavyzdį, o šventovė - kaip šeimyninis mauzoliejus ir parapinė (ne vien Jėzuitų ordino) bažnyčia. Bažnyčios sieninės tapybos analizė atskleidžia neabejotiną italų baroko, rokoko įtaką ir leidžia kalbėti apie kelis čia dirbusius meistrus. Ji dar labiau liudija apie stilizaciją, imitaciją, kurią darė XIX-XX amžiais pirminę sieninę tapybą atnaujinę meistrai. 1902 m. bažnyčia remontuota, ir ženklus sieninės tapybos atnaujinimas jau tuoj po to buvo įvertintas kaip "negabus, nemokšiškas".The monument of the Byelorussian culture – the Church of the Body of Christ in Nesvizh is a prominent example of ages-lasting interrelation of arts. The church was created in the 16th century by the Italian architect Gianni Maria Bernardoni and in the later decades the ensemble was supplemented by certain innovations, which were in tune with their period. The prominent Polish researcher J. Paszenda calculated more than ten such “repairs” and neither of them ruptured the whole unity, but on the contrary – they strengthened the polyphony of the monument. The contemporaries described the mural paintings of the shrine with admiration right after their creation in the 18th century. Approximately two decades ago when discussing J. Paszenda’s study of the church, the Italian trends were evaluated as the first steps towards the Baroque style, which were nursed by the Italian Renaissance. Similarly to Nesvizh, which was privately owned by the Radziwill family in Byelorussia, there was the town Zamoscie in Poland, which belonged to the Zamoiski family. The construction of the latter town was commenced twenty years earlier however Zamoscie characterized with the Renaissance style, while Nesvizh manifested with traits of Baroque, although the plan of the latter town was conceptually arranged according to the example of the “ideal” Renaissance town and the shrine was erected as a family mausoleum and a parish church (not only a church of the Jesuit order). The analysis of the mural painting of the church reveals a clear influence of the Italian Baroque and Rococo, allows for speaking of several masters, who worked there and evidences the stylization and imitation, performed by the masters, who renewed the initial mural painting in the 19th – 20th century. In 1902 the church was restored and the significant renewal of the mural painting was evaluated as "talentless and inapt"