Atsinaujinančios energijos vartojimo ir ekonomikos augimo priežastinių ryšių vertinimas Lietuvoje

Mokslininkai nustatė, kad energijos vartojimas lemia bendrųjų nacionalinių pajamų dydį. Nustačius šį ryšį sustiprėjo atsakomybė asmenų, kurie priima sprendimus, įgyvendinant energetikos ir aplinkosaugos politiką. Darbo tikslas – įvertinti priežastinius ryšius tarp atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) bendrojo suvartojimo ir ekonomikos augimo (jį nusako Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas praeitų metų kainomis) 1990–2009 m. Lietuvos ekonomika analizuojamu laikotarpiu plėtojosi netolygiai. Pasinaudojus M.Montvilaitės pateiktu ekonomikos plėtros skaidymu laike, buvo atlikta Lietuvos BVP ir jo veiksnių analizė. AEI suvartojimo apimtys po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo buvo nedidelės, tačiau jos šalyje didėjo po 5,4 proc. kasmet. Verta pastebėti, kad 2001–2009 m. (išskyrus 2007 m.) Lietuva buvo grynoji AEI eksportuotoja. Atlikus laiko eilučių analizę, toliau darbe atliekami vienetinės šaknies, Johanseno kointegravimo, Grangerio priežastingumo testai. Remiantis atliktu tyrimu galima teigti, kad AEI yra svarbi Lietuvos energetikos sektoriaus ir šalies ekonomikos sudedamoji dalis. Tyrimų rezultatai rodo, kad AEI vartojimas yra realiajam BVP darantis įtaką veiksnys trumpuoju laikotarpiu. Tai įrodo, kad platesnis AEI panaudojimas galėtų prisidėti prie BVP apimties didėjimo. Teigiamas ryšys tarp nagrinėtų kintamųjų pastebėtas tik ekonomikai augant. Ekonomikai smunkant, didesnis AEI naudojimas gali pristabdyti BVP apimčių mažėjimą.Scientists have established that energy consumption determines the size of gross national income. Establishment of this relationship resulted in the increased responsibility of decision-makers in the area of energy and environmental policy. The paper aims to evaluate causal relationships between gross consumption of renewable energy sources (RES) and economic growth (indicated by the Lithuanian real gross domestic product (GDP), calculated in prices of the previous year) in 1990–2009. Lithuania’s economy developed unevenly during the given period. Based on the economic development division over time presented by M. Montvilaitė, an analysis of the Lithuanian GDP and its factors was carried out. RES consumption volume was not large after Lithuania regained independence, yet it has increased by 5.4 per cent annually. It should be noted that in 2001–2009 (except for 2007) Lithuania was the net exporter of RES. The timeline analysis was followed by the unit root, Johansen co-integration, and Granger causality tests. RES are an important constituent part of the Lithuanian energy sector and the country’s economy. The results show that RES consumption could be a factor influencing real GDP in the short run. This shows that wider consumption of RES could contribute to the increase in GDP volume. Positive interrelationship between the selected variables was found during economic growth periods. In the case of economic recession, bigger consumption of RES could mitigate a slump of real GDP