Monumentality and Sensuality of Jonas Švažas Colors

Straipsnyje analizuojama Jono Švažo (1925-1976) tapyba, kurioje šeštajame dešimtmetyje išryškėjo reakcija prieš išsigimusio socialistinio realizmo naratyvumą ir lėkštą natūralizmą. Tapytojas atsisuko į prieškario arsininkų spalvos emocionalumą iškeliančias tradicijas ir mėgino jas apjungti su futuristinės ir prancūziškos į abstrakciją linkstančios dailės formaliais ieškojimais. Į jo kūrinius įsiveržė industrializacijos keliu žengiančios Lietuvos naujas inžinerinių statinių, didingų gamyklų, elektros linijų, uosto įrengimų, naujų statybų pasaulis, technikos motyvų prisodrinti kraštovaizdžiai. Plastinės kalbos muzikalus emocionalumas Švažą siejo su Čiurlioniu, koloritinė kultūra su Vienožinskio nubrėžta linija, temperamentas, medžiagiškumas su Samuoliu, ekspresyvios emocionalios spalvos sureikšminimas su arsininkų, ypač Samuolio ir Gudaičio kūryba. Neabejotinai nauja Švažo tapybinėje estetikoje buvo žmogaus sukurtos technikos kultas, potraukis į maštabiškumą. Dėmesys pirmapradžiam gamtos spalvų grožiui čia sumišo su futuristinei estetikai būdingu mašinizmo ir technikos poetinimu, lyrinei abstrakcijai būdingu muzikalumo kultu, potraukiu meninio vaizdinio apibendrinimui ir monumentalioms formoms. Daugelis jo brandžių ciklų tai - per abstraktaus ekspresionizmo estetikos filtrą perleistas himnas technikos kultui. Švažo paveiksluose daug dramatizmo, vidinės įtampos, kuri išsilieja emocionaliomis spalvomis ir apibendrintomis formomis.The article analyzes the painting by Jonas Švažas (1925-1976), which, in the fifties manifested itself with the response to the narrative of the degenerate social realism and shallow naturalism. The painter turned to the traditions, highlighting the emotion of colour of the pre-war artists and attempted to combine them with the formal quests of the futurist and French art, inclined towards abstraction. The new world of engineering buildings, majestic factories, power lines, port machinery and new constructions and the landscapes, saturated with technical motives, characteristic of the Lithuania on the way of industrialization found their way into his oeuvre. The musical emotion of plastic language related Švažas with Čiurlionis, the colour culture – with the Vienožinski’s attitude, his temperament and tangibility – with Samuolis and giving prominence to expressive and emotional colours – with the oeuvre of Samuolis and Gudaitis. The cult of technology, created by man was an undoubted innovation in Švažas’s painting aesthetic. The attention to the primordial beauty of the colours of nature was mixed with making technologies poetic, characteristic of the futuristic aesthetic, with the cult of musicality, characteristic of lyrical abstraction, with the inclinations towards summarization of an artistic image and with monumental forms. Most of his mature cycles are a hymn to the cult of technology, filtered through the filter of aesthetic of abstract expressionism. Švažas’s paintings are full of dramatism and inner tension, which finds its way out in emotional colours and summarized forms