Vilnius Guards during the 1794 rebellion

Straipsnis skirtas mažai tyrinėtai 1794 m. Lietuvoje vykusio sukilimo prieš okupacinę Rusijos kariuomenę ir Ketverių metų seimo reformų priešininkus problemai. Aptariamas žymiausias Vilniaus miestiečių indėlis į sukilimą— tautinės gvardijos organizavimas. Pirmasis šios gvardijos vadas buvo L. Gucevičius, jis daug prisidėjo prie jos kūrimo, vadovavo gvardijai pirmose kautynėse. Konstatuojama, kad Vilniaus tautinės gvardijos organizavimas atspindi permainas, vykusias Lietuvos visuomenėje XVIII a. pabaigoje. Ketverių metų seimo reformos, 1791 m. Gegužes 3 d. konstitucija Įteisino miestiečių luomą de jure ir suteikė jam dalines politines teises, leido miestiečiams pajusti atsakomybę už valstybės likimą, todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje taip gausiai, niekieno neverčiami, jie stojo ginti ginklu savo teises ir tėvynę. Miestiečių gvardijos indėlis į ginkluotą kovą turbūt nėra pats svarbiausias dalykas. Daug reikšmingesne miestiečių pilietiškumo išraiška. Bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje trečiasis luomas (kol kas be valstiečių), de jure egzistavęs tik po 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijos, taip masiškai parodė savo poziciją ir stojo ginti jos ginklu. Tai rodo, kad XVIII a. pabaigoje Lietuvos visuomenė buvo pasiruošusi esminėms permainoms.In April 1794 a rebellion started in Lithuania, in historiography, the so-called Tadeusz Kościuszko 's Rebellion. It was a rebellion against the occupying Russian army and against the opposition to the reforms launched by the "Four-Years Seimas". The best known contribution from the townspeople of Vilnius was the organisation of the Vilnius Guards. At the start of the rebellion the Guards were formed on a voluntary basis. Later Laurynas Gucevičius prepared a project, which would have helped to receive support for the recruitment and organisation of the Guards - service in the Guards was made to be equal to service in the army. Their first leader Gucevičius contributed most to the organization of the Guards. The Guards were regarded positively, later the leadership of the rebellion started to distrust territorial military formations. Next to the Guards, forces of armed townspeople were formed in order to protect the city and guarantee order. The guardians took part in armed struggle. The contribution of the townspeople to the defence of the city was really significant. The organization of Vilnius Guards reflects the changes in Lithuanian society at the end of the 18th century. The reforms of the "Four-Year Seimas" and the 3"' of May 1791 Constitution that legitimised the class of urban dwellers de jure and gave them partial political rights allowed the citizens to feel responsible for the fate of the state; thus for the first time in Lithuanian history they stood up to defend voluntarily, in such large numbers, their rights and homeland