Pranas and Vytautas Brazdžius, the founders of the Lithuanian school of ceramics

Lietuvos profesionaliosios keramikos pradininkų Prano ir Vytauto Brazdžių pavardės gerai žinomos mūsų dailininkams keramikams, taikomųjų amatų istorijos tyrinėtojams. Jų kūryba aptariama XX a. Lietuvos dailės istorijoje, minima monografijose. Straipsnyje norima praskleisti skraistę nuo dailininkų P. ir V. Brazdžių gyvenimo istorijų ir pasižiūrėti, iš kur šie kūrėjai atėjo ir ką paliko, užbaigę savo gyvenimo kelią. Pranas Brazdžius pirmą kartą darbus eksponavo pirmoje pokarinėje apžvalginėje meno parodoje 1920 m. Bene produktyviausias jo, kaip dailininko ir pedagogo, veiklos laikotarpis susijęs su jo darbu Viekšniuose. Čia rengė mokinių parodas, su jais dalyvavo ne vienoje kitų institucijų surengtoje parodoje, organizavo pedagogams ir liaudies meistrams pasitobulinti skirtus dailės kursus, išugdė nemažai menininkų. Jis pirmas Lietuvoje įdiegė redukcinę degimo techniką, sudarė metodinę keramikos dėstymo programą. Vytautas Brazdžius aktyviai dalyvavo Alytaus miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, bendradarbiavo su kraštotyros muziejumi kaip konservatorius, kviesdavosi į Alytų vasaroti žymius menininkus. Buvo glazūrų meistras, turėjo prisirinkęs daugybę receptų, o glazūroms medžiagų atsisiųsdindavo iš Vokietijos. Nepriklausomoje Lietuvoje V. Brazdžius surengė kelias savo kūrybos parodas: Kaune - 1919 m. (kartu su Kajatonu Sklėriumi) ir 1931 m., Marijampolėje - 1934 m., Alytuje - 1937 m. Abiejų brolių kūrybinis palikimas labai nukentėjo karo metu.The purpose of this article is to present the material, never published previously, on the history of a celebrated family of the Lithuanian intelligentsia in the first half of the 20th century. It is mainly based on the material collected by Povilas Brazdžius (1877-1979), a famous public and state activist of the intcrwar period, and kept in the family's archive. The article mainly discusses the life and ocuvrc of the two ceramicists Pranas (1895-1980) and Vytautas (1897-1968), the younger brothers of Povilas. During the Soviet times these two outstanding personalities, who left a distinctive mark in the history of the interwar Lithuanian culture, not only suffered direct repressions from the occupational authorities but were also cast aside of cultural life and almost totally forgotten. Almost the same severe fate fell on their cultural heritage, for the majority of works by Pranas and Vytautas did not survive