Models of tourism strategy formation in Lithuania.

Turizmas yra palyginti nauja paslauga Lietuvoje ir jos regionuose, todėl Lietuvos vyriausybė bei privatus sektorius turi labai mažai ar visai neturi patirties formuojant turizmo plėtros planavimo politiką. Darbo tikslas - ištirti turizmo plėtros valdymą šalyje, aptarti, kaip turizmo įmonės susipažinusios su Lietuvos turizmo plėtros strategija. Analizuojant Lietuvos turizmo strategijos formavimą, pažymėtina įvairių strateginių lygių svarba. Lietuvos turizmo strategija turi būti formuojama atskirais lygiais (valstybiniu, regioniniu ir instituciniu), kurie tarpusavyje turi derėti - institucinio lygio strategija turi atitikti regioninio lygio strategiją, ji turi koreliuoti su valstybinio lygmens turizmo strategija. Remiantis atliktu tyrimu ir užsienio autorių mokslinių tyrimų rezultatais, galima teigti, kad turizmo verslui tinkamiausias yra Poon modelis strategijai formuoti. Šiame modelyje pagrindiniai kriterijai yra paslaugų kokybė, rinka - vartotojai, resursų ir inovacijų valdymas bei strateginės pozicijos stiprinimas. Nagrinėjant Poon strateginį modelį pastebėta, kad nėra fiksuojamas grįžtamasis ryšys strateginės pozicijos ir vartotojų - rinkos. Šis ryšys yra svarbus, nes strateginė pozicija nurodo įmonės nuostatą - požiūrį į užimamą rinką - vartotojus. Įmonės strateginė pozicija lemia įmonės vietą rinkoje ir padeda išlaikyti esamus vartotojus bei pritraukti naujus. Todėl grįžtamasis ryšys kaip monitoringas yra būtinas, tokiu būdu įmonė galėtų stebėti savo rinką ir vartotojų elgseną. Tik tokiu atveju, kai visų lygių strategijos derės tarpusavyje, bus galima tikėtis konkurenciškai pranašesnio Lietuvos turizmo įvaizdžio.Tourism is a relatively new service in Lithuania and its regions therefore the Government and the private sector of Lithuania have little experience in shaping the tourism development planning policies. The study aims at examination of management of development of tourism in the country and discussion of the ways the tourism companies are aware of Lithuanian tourism development strategy. When analyzing the shaping of Lithuanian tourism strategy, the importance of different strategy levels must be stressed. The Lithuanian tourism strategy must be formed on individual levels (the state level, regional and institutional level), matching each other, i. e. the strategy of the institutional level must correspond to the regional level strategy and be correlated with the tourism strategy of the state level. Referring to the performed study and the results of the researches, performed by foreign authors, one can state that Poon’s strategy formation model is most suitable for the tourism business. The main criteria of the model are the quality of services, the market and consumers, management of resources and innovations and strengthening of the strategic position. When examining Poon’s strategic model it was noticed that the feedback between the strategic position and the consumers, i. e. the market is not recorded. The feedback is important, since the strategic position states the position of the company, i. e. its view of the occupied market – the consumers. The strategic position of the company determines its position on the market and helps to retain the existing and attract new consumers therefore the feedback is necessary as monitoring, since in this way the company is able to monitor its market and behaviour of the consumers. A competitively advantageous image of tourism in Lithuania can be expected only in case the strategies of all levels are mutually matched