Dideliam darbui dideli reikalavimai

Recenzijoje apžvelgiama „Lietuvių literatūros enciklopedija“ (LLE), kurią rašė 134 autoriai, vadovaujami trijų redaktorių – V. Kubiliaus, V. Makausko ir V. Vanago. Pustrečio tūkstančio kapitalinio leidinio straipsnių atskleidžia lietuvių literatūros panoramą nuo Martyno Mažvydo Katekizmo iki mūsų dienų. LLE pratarmėje nurodoma, kad knygoje pateikiami lietuvių rašytojai, literatūros tyrėjai ir aiškintojai, bibliografai, vertėjai, leidėjai. Į enciklopediją įtraukta lietuvių tautosakininkų, kiek kitataučių rašytojų, rašiusių lietuviška tematika ir savo kūryba veikusių lietuvių literatūrą. Čia apžvelgiama Lietuvoje kurta ir kuriama kitataučių – lenkų, žydų, rusų, karaimų ir vokiečių – literatūra, bet pasigendama baltarusių, ukrainiečių, latvių literatų. Nors LLE verta pagyrimo už tai, kad į lietuvių literatūros procesą įtraukė vertėjus, gausu ir tokių, kurių puslapiuose nėra. Dar nuostabiau, kad nėra paaiškinto ne vieno esminio literatūros mokslo termino. Neaptartas terminas „literatūra“, „tautosaka“, nėra ir temos „Lietuvių literatūros mokslas“, kuriame, be literatūros teorijos, istorijos ir kritikos, einančių atskirais straipsniais, būtų bent užsiminta apie pagalbines disciplinas. LLE nenagrinėta lietuvių literatūros kūrinio meniškumo problema. Todėl neatskleistos sąvokos „meninės priemonės“, „meninis vaizdas“, „poetinė kalba“. LLE vartojamos sąvokos „magiškasis realizmas“, „analitinis realizmas“ bet jos nepaaiškintos net skyrelyje „Realizmas“. Nepateisinamas ir pavardžių bei vardų rašymo įvairavimas. Padarytas didelis darbas, bet jam galima kelti ir didelius reikalavimus.This is a review of “Lietuvių literatūros enciklopedija“ [The Encyclopaedia of Lithuanian Literature] which was written by 134 authors under the lead of three editors: V. Kubilius, V. Makauskas and V. Vanagas. About 2500 articles of this monumental work reveal a panorama of Lithuanian literature from “Katekizmo prasti žodžiai” [The Simple Words of Catechism] by Martynas Mažvydas up to our days. The premise states that this work is focused on Lithuanian writers, literature researchers, exponents, bibliographers, translators and publishers, and covers works of Lithuanian folklore writers and writers of other nationalities who wrote on the Lithuanian subject and whose works influenced the Lithuanian literature. There is an overview of works that have been created in Lithuania by foreign writers – Polish, Jewish, Russians, Karaites and Germans – but no mentioning of Byelorussians, Ukrainians or Latvians. Even if this encyclopaedia deserves praise for including translators into a process of Lithuanian literature, many still were left out. Not a single essential term of literature science was explained. There is no definition of “literature” or “folklore” terms; a topic of the Lithuanian literature science was left out which, besides literature theory, history and critique that were included as individual articles, should at least mention auxiliary disciplines. Issues of the artistry of literary works were also left out along with such concepts as “artistic means”, “artistic image” and “poetic language”. Terms of “magical realism” and “analytical realism” are used but never described even in the “Realism” section. There is also no excuse for variations in writing of first and last names. There was a monumental work done but it should be subject to higher standards