Fidelity to the presence as key landmark of Lithuanian philosophy

Straipsnyje nagrinėjami kai kurie paskutinį sovietmečio dešimtmetį ir du pastaruosius antrosios nepriklausomybės dešimtmečius skelbti Lietuvos filosofų tekstai, geriausiai atskleidžiantys Lietuvos filosofijos savitumą, kurį, autoriaus manymu, nusako ištikimybės esačiai filosofema. Teigiama, kad Lietuvos filosofijos savitumą lėmė ikimodernioji pasaulio patirtis, kuri dar kitaip įvardijama kaip valstietiškas pasaulio patyrimo būdas. Šiandienės Lietuvos filosofijoje vyrauja ir viena kitą veikia analitinės filosofijos, fenomenologinės filosofijos ir postmoderniosios filosofijos paradigmos. Joms visoms būdinga pripažinti anapus filosofinio proto mąstomų teiginių esančią tikrovę ir jai suteikti ontologinį statusąThe article analyzes the texts of Lithuanian philosopers published during the last Soviet decade and the two latest decades of independence. It is argued that Lithuanian philosophy is characterized by originality which is best described by the philosopheme of fidelity to the presence. It is argued that the originality of Lithuanian philosophy was determined by pre-modern world experience, which has been otherwise identified as a peasantry way to experience the world. The contemporary Lithuanian philosophy is dominated and interacted by the paradigms of analytic philosophy, phenomenological philosophy, and postmodern philosophy. They all can be characterized by the recognition of the reality beyond the propositions contemplated by philosophical reason, and granting it the ontological statu