Ekonominės sistemos virsmas

Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje ir ypač užsienyje pasirodė daug mokslinių publikacijų, kuriose analizuojamas ekonominių sistemų virsmas. Dabartinė ekonominio, politinio ir dvasinio gyvenimo situacija reikalauja didesnio dėmesio ekonomikos gyvavimo teorinėms problemoms, norint suprasti vykstančius transformacinius procesus, prognozuoti jų galimas pasekmes, tolesnio vyksmo tendencijas, o taip pat parinkti veiksmingas ekonominės politikos priemones. Ūkinė tikrovė liudija, kad transformacijos fenomenas yra pakankamai sudėtinga praktinė, teorinė ir metodologinė problema. Straipsnyje ekonominės sistemos virsmas suprantamas, kaip kiekybinių bei kokybinių pokyčių nulemtas prigimtinės makrotrajektorijos pakeitimas, pažeidžiantis sistemos kokybinį apibrėžtumą ir vientisumą. Kai ekonominės sistemos vystymasis ir vystymas pasiekia savo kritinį lygį, prasideda jos sisteminis virsmas, reiškiantis perėjimą nuo vienos istorinės ūkininkavimo sistemos prie kitos. Sisteminis virsmas fiksuoja vienos ekonominės sistemos gyvavimo pabaigą, o kitos - pradžią. Straipsnyje virsmas nesuprantamas kaip vienkartinis aktas. Autoriaus nuomone, virsmo socialinį-ekonominį turinį sudaro: ekonominės sistemos formų kaitos faktas; pati kaita arba transformacijos laikotarpis; formos pakeitimo mechanizmas. Straipsnyje teigiama, kad transformacija pirmiausiai paliečia esamą judėjimo makrotrajektoriją, ekonomikos aplinką, o per ją - visus ekonomikos dalyvius bei organizacinius darinius. Atmetant ankstesniąją vystymosi makrotrajektoriją, orientuojamasi į kitas, kuriose užkoduotas tam tikras ekonominės pažangos potencialas, o tuo pačiu ir ekonominės aplinkos bei poveikio į subjektus pobūdis. Kitaip tariant, naujoji makrotrajektoriją nulemia makroeekonominės aplinkos susiformavimą, o ši - poveikio į subjektus priemones bei pačių subjektų tapsmą. Tik teoriškai galima atskirti šiuos tris dalinius virsmus, realybėje jie paprastai vyksta tuo pačiu metu. Jei pereinamasis laikotarpis prasideda politine nuostata grįžti į natūralųjį pasaulinio vystymosi kelią, tai tolesnį jo turinį ir trukmę apsprendžia rinkos ekonomikos funkcionavimo užtikrinimas, makrotrajektorijos užduoto ekonominės pažangos potencialo panaudojimas. Nauja ekonominė sistema tikrovėje atsiranda kartu su ūkininkaujančiais subjektais, dėl jų mąstymo ir veikimo. Be atitinkamos kokybės subjekto negali būti ir tos kokybės sistemos. Kitaip tariant, galima formuluoti ekonominės sistemos ir jos subjektų kokybių atitikimo dėsnį. Subjektas yra ekonominės sistemos reiškėjas bei realizatorius, o sistema - subjekto gyvensenos būdas ir mechanizmas. Vieno be kito nėra ir būti negali. Straipsnyje teigiama, kad tiek objektyvios, tiek ir subjektyvios priežastys lėmė tai, kad verslininkai tampa lemiamais šalies ekonominio vystymosi subjektais.The article analysis three conditionally separate phenomena of the transformation period: subjects, environment, and motivation for the economic activity. The article deals with problems encountered by transformation subjects and content of the transformation process from the command economy into the market economy. Using the method of inductive logics and accumulated empirical studies the main problems of transformation of command economy into market economy are revealed; the content of each problem is concisely defined; possible variants of their solution are offered