Bankų paskolų augimo privačiam sektoriui įvertinimas

Trejus metus tebesitęsiantis labai spartus komercinių bankų paskolų privačiam sektoriui augimas yra vienas iš išskirtinių pastarojo meto Lietuvos finansų rinkos bruožų. 2004 m. paskolų visam privačiam sektoriui vidutinis metinis prieaugis siekė 40 proc., o tame skaičiuje paskolų fiziniams asmenims - net 85 proc. Tačiau Lietuvos atvejis nėra unikalus. Antroje devintojo dešimtmečio pusėje prasidėjusi ženkli bankų paskolų privačiam sektoriui plėtra stebima beveik visose pereinamojo laikotarpio Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Straipsnyje nagrinėjama problema - spartus bankų paskolų privačiam sektoriui augimas, analizuojama įvairiais pjūviais: bendros ekonominės plėtros kontekste, kredito institucijų stiprėjimo kontekste ir tarptautiniame kontekste. Straipsnio tikslas - įvertinti bankų paskolų privačiam sektoriui augimo mastą Lietuvoje; nustatyti pagrindinius veiksnius, įtakojančius sparčią skolinimo privačiam sektoriui plėtrą; ir išsiaiškinti, ar dabartinis skolinimo privačiam sektoriui augimas nekelia grėsmės bendram ekonomikos ir finansų sistemos stabilumui ateityje. Siekiant atsakyti į iškeltus klausimus naudoti tokie tyrimo metodai: išnagrinėti naujausi šios srities moksliniai darbai; išanalizuoti ir apibendrinti statistiniai duomenys, atspindintys paskolų rinkos ir bendrą finansų sektoriaus plėtrą 1994-2004 metais; Lietuvoje vykstantys procesai palyginti su kitomis panašios ekonomikos šalimis. Išskiriami trys spartaus paskolų augimo atvejai: paskolų augimas dėl bendros finansų sektoriaus plėtros ir kredito įstaigų sustiprėjimo; paskolų augimas, susijęs su normaliu ekonomikos pakilimo ciklu; ir paskolų bumas - pernelyg didelis ir paprastai nestabilus ciklinis paskolų apimties šuolis. Vertinant labai greito bankų skolinimo privačiam sektoriui augimo fenomeną, vyrauja kontroversiškos nuomonės. Lietuvoje pastebime du savo pobūdžiu ir prigimtimi smarkiai besiskiriančius spartus paskolų privačiam sektoriui augimo periodus. 1994 m., esant beveik 10 proc. ekonominiam nuosmukiui, realus metinis šių paskolų augimas siekė 49,7 proc, o nominalus - net 85,5 proc. Šį didelį ir nestabilų šuolį, pasibaigusį bankų krize, priskiriame paskolų bumo atvejui. Antrasis spartaus paskolų privačiam sektoriui augimo periodas prasidėjo 2002 m. ir tebesitęsia iki dabar. Jis sietinas su bendru ekonomikos pakilimo ciklu ir finansų sektoriaus plėtra bei kredito įstaigų sustiprėjimu. Dabartinę spartaus bankų paskolų privačiam sektoriui augimo bangą sąlygojo sinergetinis kelių veiksnių poveikis: spartaus ekonominio augimo ciklas sutapęs su bankų sektoriaus sustiprėjimu dėl jo restruktūrizavimo ir užbaigto valstybinių bankų privatizavimo; teigiami ekonomikos dalyvių lūkesčiai, susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje; atskirų paskolų segmentų augimas, skatinamas valstybės vykdomomis socialinės paramos ir finansų politikos priemonėmis; iki istoriškai žemo lygio nukritę palūkanų normos. Spartaus paskolų augimo rodikliams įtakos turi ir žemos bazės efektas. Straipsnyje daroma išvada, kad dabartinis spartus skolinimo privačiam sektoriui augimas nekelia grėsmės bendram ekonomikos ir finansų sistemos stabilumui, kadangi sutampa su sparčiu bendru ekonominiu augimu. Kita svarbi stabilios paskolų plėtros sąlyga yra kredito institucijų stiprėjimas. Be to, paskolų privačiam sektoriui apimtimi Lietuva kol kas dar gerokai atsilieka nuo kitų panašios ekonomikos šalių, todėl galime numatyti, jog dar kurį laiką Lietuvoje bus stebimas spartus jų augimas.The paper examines the phenomenon of rapid expansion in bank credit to the private sector. Two periods of rapid growth in bank credit to the private sector, different in their character and nature, may be distinguished in Lithuania. In 1994 an unstable credit jump or credit boom was recorded. The second period of rapid credit growth started in 2002 and has been continuing until now