Mythicization of the tree in Lithuanian folk culture

Straipsnio tikslas – išnagrinėjus istoriografinius ir tautosakinius šaltinius atskleisti medžių, nuo seno lietuvių auginamų aplink sodybą ir sode, mitologemas. Jos yra išlaikiusios ganėtinai ryškius senosios baltų religijos bruožus – tai dievybių raiškos erdvės. Kiekviena medžio rūšis lietuvių archajiškoje pasaulėžiūroje turėjo savą mitologema, dažniausiai siejamą su skirtingomis dievybėmis. Iš to bus kilusi tradicija prie sodybos sodinti įvairių medžių guotą – ąžuolą, uosį, liepą, šermukšnį, šeivamedį ir kitus. Mitologinės būtybės yra personifikuotos gamtos galios, todėl senosios kalendorinės šventės susietos su fenologiniais reiškiniais. Ilgainiui netekdami kulto objekto reikšmės, medžiai buvo apgaubti elgsenos taisyklių, tausojančių gamtos išteklius ir įtvirtinančių ekologines nuostatas. Visa tai – nemaža dalis mūsų etninės kultūros patrauklumo ir nūdienos aktualumo.Old archetypes came to our days due to very deep cultural traditions of settled and farming Baltic people. As no writing existed for passing the archaic knowledge of nature and the models of the Universe, all that was encoded with the help of primitive art, folklore as well as customs. Cosmographs can be observed in texture, woodcraft and Easter eggs ornaments; they express the space and time structure of the world. The central axis of the model is the Cosmic Tree. The origin of this symbol was probably derived by observation of the Milky Way. Every kind of a real tree near the man's home had its own meaning in old time