14-16 a. LDK valdovo laiškas: tradicija ir modernėjimo procesai

Valdovo laiškas – sudėtingas, gana tradicinis darinys, kurio struktūrą, turinį, stilių, literatūrinę raišką veikė atitinkamos epochos pokyčiai – mentaliniai, socialiniai, politiniai, kultūriniai ir kt. Visuomenės lūžiai, skirtingų kultūrų sankirtos, naujos visuomenės formavimasis – gera proga stebėti ir tirti tradicijos ir atsirandančių naujovių santykį. Kiekviena epocha turėjo savitą epistolinį kanoną, kurio pagrindą sudarė ne vieną šimtmetį trunkanti laiškų rašymo tradicija ir jos modifikacijos. Straipsnyje analizuojamas XIV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų korespondencijos pobūdis, kanoninis jų laiškų modelis, jį formavusi bendraeuropinė epistolikos tradicija, išryškinami atsiradę žanriniai, kultūriniai, mentaliniai ir kiti pokyčiai. Straipsnyje aptariama valdovų laiškų – kaip dalykinės, diplomatinės korespondencijos pavyzdžio – struktūra, tematika, kreipiniai, stilius, leksika, luominės etikos reikalavimai, laiško rengimo kontekstas, tipologizacijos, tikrosios autorystės klausimai. Tyrimo pagrindą sudaro lotyniška Lietuvos didžiųjų kunigaikščių: Gedimino, Vytauto, Aleksandro, Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto – korespondencija, lyginama su kai kurių jų amžininkų Europos valdovų laiškais.Letter of a ruler is a complicated quite traditional formation, which in terms of structure, content, style, and literary expression was affected by epochal changes – mental, social, political, cultural, etc. The article analyses a character of correspondence of rulers of the Grand Duchy of Lithuania in the fourteenth to sixteenth centuries, also, a canonical model of their letters, adapted pan European tradition of Latin epistolic that formed the model; the genre, cultural, mental, and other changes are emphasized. The article discusses the rulers’ letters as an example of objective, diplomatic correspondence, their structure, themes, address, lexis, requirements of class ethics (all these are traditional, enduring elements of ruler’s epistles), style (the most volatile element), a context of preparing a letter; there are discussed questions of typologisation, real authorship and other problems of a common nature of research of the GDL epistles. The Latin correspondence of grand dukes of Lithuania (Gediminas, Vytautas, Alexander, Sigismundus the Old, Sigismundus Augustus) makes the basis of research; for comparison letters of some contemporary European rulers are included. Correspondence of rulers of the Grand Duchy of Lithuania is a relevant component of an enduring miscellaneous political, cultural process. It reflects ruler’s life, self-expression of his personality, his education, and political, cultural connections, nature of ruling. Magnates and noblemen eventually absorbed a model of rulers’ epistles, traditions of communication, thus, it was a certain exemplum, which formed and granted a continuity of traditions of matter-of-fact communication via correspondence in the lower strata of society