Aukštojo mokslo kokybės įvertinimas sąvokos daugiaprasmiškumo ir metodologinio eklektiškumo kontekste

Aukštojo mokslo kokybės standartų užtikrinimas ir Europoje teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų palyginamumas bei tarptautinis suderinamumas išdėstomi Bolonijos proceso dokumentuose ir Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos suformuluotose gairėse: skaidrumo, viešumo ir palyginamumo principai turi derėti su aukštojo mokslo institucijoms suteikiama autonomija plėtojant savo vidines kokybės užtikrinimo sistemas. Mokslinių straipsnių gausa atspindi aktyvias pasaulio mokslininkų pastangas apibūdinti ir įvertinti aukštojo mokslo kokybę, tačiau gauti rezultatai susilaukia daug įvairios kritikos, pasigirsta nuomonių, kad dauguma minėtų pastangų tėra tik bereikalingą biurokratiją skatinantys ir daug lėšų reikalaujantys procesai. Šio straipsnio tikslas – išanalizavus mokslinę literatūrą ir atskleidus aukštojo mokslo kokybės sąvokos teorinio apibrėžimo daugiaprasmiškumo ir empirinių tyrimų eklektiškumo problematiką, atlikti QUISS II10 metodologijos, įvertinančios tam tikrus motyvacijos ir aukštojo mokslo kokybės aspektus ir sudarančios sąlygas duomenų palyginamumui, analizę. Remiantis moksline literatūra, galima daryti išvadą, kad švietimo kokybės sąvokos apibrėžimas ir jos vartojimas empiriniuose tyrimuose kelia nemažai problemų. Išskirtos dvi pagrindinės bendrojo lavinimo sistemos kokybės tyrimų kryptys: konstruktyvistinė ir pozityvistinė. Tačiau aukš­tojo mokslo sri­tyje remiamasi skirtingomi s kokybės interpretaci­jomi s. Kokybė grindžiama: 1) aukštojo mokslo institucijos ilgaamžiškumu; 2) jos prestižiškumu ir išskirtinumu; 3) tam tikrų reikalavimų tenkinimu (akreditavimu); 4) nuolatiniu tobulėjimu; 5) pridėtine aukštojo mokslo verte (studijų rezultatų, socialinių įgūdžių, kritinio mąstymo kokybiniais pokyčiais ir kt. Autoriai išskiria skirtingas kokybės apibūdinimo prieigas: 1) transcendentinę; 2) orientuotą į produktą (rezultatą); 3) orientuotą į vartotoją; 4) orientuotą į procesus ir 5) kainą atitinkančios naudos (Van Kemenade et al., 2008). Atskleidus aukštojo mokslo kokybės sąvokos teorinio apibrėžimo daugiaprasmiškumo ir empirinių tyrimų eklektiškumo problematiką, sudaryta analitinė matrica, kurią naudojant atlikta QUISS II metodologijos, įvertinančios tam tikrus motyvacijos ir aukštojo mokslo kokybės aspektus, analizė. Analitinė QUISS II matrica sudaryta pagal Van Kemenade ir kt. (2008) pasiūlytas penkias kokybės apibūdinimo prieigas, jas sugretinant su Dew (2009) kokybės interpretacijomis ir iliustruojant pavyzdžiais, aptiktais mokslinėje literatū­roje. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad į vartotoją orientuota apklausos metodika gana išsamiai atspindi ir į produktą orientuotos kokybės, ir į procesus orientuotos kokybės aspektus. Naudojant QUISS II būtų galima daug mažiau sužinoti apie skirtingus kainą atitinkančios naudos ir transcendentinės kokybės prieigų aspektus, tačiau kai kurios aukštojo mokslo kokybės dedamosios negali būti studentų apklausos objektai, kaip antai, kainą atitinkančios naudos prieigoje reikalavimų tenkinimo arba nuolatinio tobulėjimo įvertinimas. Šiuos aspektus turėtų nagrinėtis pati aukštojo mokslo įstaiga. Atlikus QUISS II analizę, matyti, kad ši metodologija galėtų tapti patikimu tam tikrų aukštojo mokslo kokybės aspektų įvertinimo įrankiu, suteikiančiu galimybę atlikti tarptautinius palyginimus.The ar­tic­le highlights evalu­ation and qu­ality assurance theory and prac­tices in higher edu­cation. Applying the principles of transparency, pub­licity and com­parability qu­ality assu­rance seeks to ensu­re high qu­ality standards and to faci­li­tate the com­parabi­li­ty of Eu­ropean qu­ali­fi­cations. As different frameworks for defi­ning higher edu­cation qu­ality are widely used, much of conceptu­al confusion and methodological ec­lec­ticism is found on the subject cau­sing diffi­culties in data com­parabi­li­ty. An exam­ple of methodological approach to higher edu­cation qu­ality assessment enab­ling inter­national data com­parability is analysed and discussed