The View of Lithuanian Statehood Held by the Polish Underground during 1939-1944

Straipsnyje nagrinėjamas lenkų pogrindžio požiūris į Lietuvos valstybingumą, teritorinį vientisumą, lietuvių-lenkų santykius Antrojo pasaulinio karo metais. Autorius padarė išvadą, kad lenkų pogrindžio struktūrų požiūris į Lietuvą buvo priešiškas ir neobjektyvus. Visa kaltė ir atsakomybė dėl blogų tarpusavio santykių suversta vienai pusei – Lietuvai ir lietuviams. Ypač priešiškai Lietuvos atžvilgiu buvo nusiteikę Vilnijoje gyvenę lenkų pogrindžio veikėjai. Oficiali Lenkijos vyriausybės politika Lietuvos atžvilgiu buvo kur kas palankesnė, negu vietinių lenkų veikėjų kuriami pokario Lietuvos sutvarkymo ir lietuvių tautos „perauklėjimo“ planai. Lenkijos emigracinė vyriausybė pripažino lietuvių tautos teisę į nepriklausomą valstybę su prieškarinėmis sienomis, t. y. be Vilniaus ir Vilnijos, o nemaža dalis Vilniaus ir Varšuvos pogrindžio veikėjų neigė nepriklausomos Lietuvos egzistavimo galimybę ir reikalavo po karo prijungti Lietuvą prie Lenkijos arba paversti Lietuvą visiškai nuo Lenkijos priklausančia pseudovalstybe. Vilnijos lenkų pogrindžio propaganda išpūsdavo naciams pavaldžios lietuvių administracijos ir policijos padarytas skriaudas lenkams, bandė centrinei karinei ir politinei vadovybei įpiršti ypač neigiamą lietuvių įvaizdį ir tuo pagrįsti reikalavimus vykdyti griežtą ir nenuolaidžią politiką Lietuvos atžvilgiu. Vis dėlto oficialiuose centrinės vadovybės, ypač emigracinės vyriausybės, pareiškimuose buvo laikomasi nuosaikesnio požiūrio ir apsiribota reikalavimais atkurti Lenkijos valstybę su prieškarinėmis rytinėmis sienomis.The article investigates the attitudes of Polish underground actors towards the statehood of Lithuania, its territorial integrity, and Lithuanian-Polish relations during the World War II. The author draws the conclusion that Polish underground political structures expressed a hostile and prejudiced attitude towards Lithuania. All the blame and responsibility for bad mutual relations is put on Lithuania and Lithuanians. Polish underground actors living in Vilnija were extremely hostile towards Lithuania. Official policy of Poland towards Lithuania was much more favourable than the plans of "re-education" of Lithuanians created by local Polish actors. Polish emigrant Government acknowledged the right of the Lithuanian nation to an independent state with its pre-war boundaries, i.e. without Vilnius and Vilnija, whereas the majority of Warsaw and Vilnius Polish underground actors denied the existence of the Independent Lithuania and demanded to annex Lithuania to Poland or to make Lithuania a pseudo-state totally governed by Poland. The propaganda campaign conducted by Vilnija Polish underground actors boosted the distress brought to Polish people by Lithuanian administration and police subject to the Nazis and tried to present an extremely negative view of Lithuania to the central military and political authorities demanding to conduct a strict and firm policy towards Lithuania. However, official statements by central authorities, especially the emigrant Government, had a more neutral attitude towards Lithuania. They only demanded for the restoration of the Polish state with its pre-war Eastern boundaries