Constructivist tradition in Lithuanian international relations discipline?

Straipsnyje siekiama rasti atsakymą į kausimą, ar Lietuvoje jau susiformavo konstruktyvistinė tarptautinių santykių tradicija. Atkreipiant dėmesį į gana trumpą laiką, per kurį buvo atlikta nemažai konstruktyvistinių tyrimų, straipsnyje apžvelgiamos ir įvertinamos atliktos studijos bei identifikuojami svarbiausi teoriniai ir metodologiniai įtakos šaltiniai. Lietuvos tarptautinių santykių disciplinoje konstruktyvizmas taikomas trijose plačiose srityse. Pirma, analizuojamas saugumo ir užsienio politikos ryšys su valstybės tapatybiniais procesais, antra, atliekama Lietuvos sprendimo priėmėjų problemų saugumizavimo analizė, ir, trečia, siekiama rasti būdų, kaip pritaikyti konstruktyvizmą praktinės politikos problemų sprendimui. Straipsnyje daroma išvada, kad konstruktyvizmas Lietuvoje vis dar formuojasi siekdamas susintezuoti savo metodologiją. Jam dar teks įveikti bent du didelius akademinius iššūkius – išplėsti empirinių tyrimų lauką toliau nei Lietuva ir Baltijos valstybės bei ištobulinti savo teorinį žodyną bei analizės instrumentusThe article aims to answer the question whether there is a tradition of constructivist international relationship in Lithuania. Having in mind quite a short period of time during which a number of constructivist research has been carried out, the article takes a look at the studies performed and gives the main theoretical and methodological sources. In the discipline of the Lithuanian International Relations Constructivism is applied in three broad areas: firstly, it touches upon the relationship between safety and foreign policy and their ties with the state identity processes; secondly, it analyses the problems of safety among decision makers in Lithuania, and thirdly, it seeks ways to apply constructivism for solution of practical political issues. A conclusion is made that constructivism is still developing in Lithuania and is seeking to synthesize its methodology. In order to establish constructivist relations in Lithuania, two big academic challenges have to be overcome: the area of empirical research has to be expanded to other countries than Lithuania or the Baltic States, and theoretical vocabulary and tools of the analysis have to be developed