Švietimo politikos vaidmuo išlaikant emigrantų tautinį tapatumą

Migracijos įtakoje atsidūrusiai ketvirtajai lietuvių emigrantų kartai ypač aktualus tampa tautinės tapatybės išsaugojimo klausimas. Lietuviams vėl gresia asimiliacija, nutautėjimas. Viena iš integralaus tapatumo ir sveikos nacionalines savigarbos ugdymo sąlygų – informacijos apie emigracijos apraiškas sklaida, istoriniai vertinimai. Šiandienos ekonominiams emigrantams pravartu priminti 1945–1949 metais Vokietijoje gyvenusių lietuvių patirtį, kurie ne tik atkūrė tarpukario Lietuvos švietimo sistemos komponentus, bet ir daug pasiekė, kad lietuvių emigrantų karta galėtų įprasminti savo buitį ir būtį. Straipsnyje išryškinamas švietimo politikos vaidmuo pokario Vokietijoje, atskleidžiamos lietuvių emigrantų bendruomenės veiklos prioritetinės kryptys. Pabrėžiamas humanitarinės inteligentijos, skyrusios didžiausią dėmesį išeivių bendruomenės būrimui, kultūros, švietimo gaivinimui, vaidmuo. 1945–1949 m. sukurtas platus ugdymo įstaigų tinklas, laiku parengtos mokymo programos, darbo taisyklės, sudaryti mokymo bei auklėjimo planai, inicijuota vadovėlių leidyba, mokinių organizacijų veikla, rūpintasi tinkamu pedagoginio personalo parinkimu. Vaikų ugdymą stengtasi organizuoti pagal tarpukario nepriklausomos Lietuvos švietimo modelį, grįstą tautinės tapatybės išlaikymu ir stiprinimu. Entuziastingo ir pasiaukojančio lietuvių bendruomenės darbo dėka emigrantų vaikams buvo sudarytos sąlygos ne tik įgyti išsilavinimą bei tęsti studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Švietimo įstaigų veikla padėjo išlaikyti emigrantų tautinį tapatumą, nuolat reprezentavo Lietuvos politinę nuostatą – laisvės ir savo valstybės atkūrimo siekįThe article highlights the role of education policy in post-war Germany and reveals priorities in the activity of Lithuanian emigrant community. The role of humanitarian intellectuals, who focused on bringing together members of the community and on revival of culture and education is emphasized. In 1945–1949 the Lithuanian community set up a wide network of education establishments, succeeded in developing curricula and defining work regulations; teaching and upbringing plans were prepared, publication of textbooks and activity of school learners' organisations were initiated. attempts were made to hire educators with appropriate qualifications. Children's education and development was organised following the model of pre-war Lithuanian éducation, which was based on protection and enhancement of national identity. Due to enthusiastic and selfless commitment of Lithuanian community, children of emigrants were provided with conditions not only to acquire education but also to continue studies at higher education institutions abroad. The activity of education institutions made it possible to maintain national identity of emigrants, it constantly represented the political principle of Lithuania: to restore freedom and independent stat