Vakarų baltų centras ir periferija. Ryšių tarp Sambijos ir Kauno apylinkių V–VIII a. klausimas

Kauno apylinkėse nuo II a. po Kr. išskiriama atskira archeologinė kultūra. Manoma, kad vėliau jos pagrindu formavosi istoriniuose šaltiniuose minimi aukštaičiai (1 pav.). įvairūs požymiai liudija, kad Sambijos ir Kauno apylinkių gyventojai turėjo nemaža bendrumų. Ryškiau tai atskleidžiama panašių dirbinių formų išplitimu. Tapačios šiems kraštams formos fiksuojamos įvairiais laikotarpiais. Ryškiu ryšių liudininku yra Kaune rastoji Sambijai būdinga urna (2 pav.). Ji datuojama III-V a., o tai sutampa su deginimo papročio pasirodymu Kaune, kur Marvelės kapinyne ištirtas IV a. pr. degintinis kapas. Tautų kraustymosi laikotarpiu egzistavę ryšiai atspindimi identiškomis papuošalų ir ginklų formomis. Akivaizdžiai tai liudija ilgakojų lankinių segių gausaus išplitimo arealas (3 pav.). Tą pratęsia ir vėlyvesnių formų segių plitimas bei jų raida - tiek lankinės laiptelinės (5 pav.), tiek lankinės žieduotosios segės (6 pav.) yra gerai žinomos aptariamųjų kraštų gyventojams. Specifinės įkapių grupės - smailiųjų kovos peilių-durklų plitimas baltų kraštuose (4 pav.) paryškina vientisą regioną, kuriame atspindimos identiškos tradicijos. Toks identiškų stilistinių elementų pastovumas ir panašių tradicijų įsivyravimas liudija visuomeninį ir pasaulėžiūrinį bendrumą. Deginimo papročio plitimas Vidurio Lietuvoje buvo susijęs su identiško kremavimo papročio vyravimu Sambijos prūsų kapuose. Nagrinėjant kremavimo klausimus, buvo nustatyti įvairūs kapų tipai, ypač būdingi aptariamųjų kraštų gyventojams. Štai Sambijos prūsų kapinynuose išplitęs mirusiojo palaikų išbėrimas kapinyno paviršiuje turi gausių analogijų Kauno apylinkės kapinynuose (ryškiausiai tas fiksuota Marvelės kapinyno Kaune tyrimų metu). Kauno apylinkių aukštaičių (VIII—Xl a.) bei Sambijos pusiasalio prūsų kapinynams (V-XI a.) ypač būdingi kapai su žirgais. Šie regionai tokių kapų gausa ryškiai skiriasi tarp kitų baltų genčių (7, 8 pav.). įdomius rezultatus gauname palyginę palaidotų mirusiųjų kapų skaičių su žirgų kapų skaičiumi. Kai kuriuose kapinynuose pastarasis yra daug didesnis (9 pav.). Tai leidžia galvoti, jog žirgas nebuvo kario įkapė, bet aukotas skirtingų lyčių mirusiesiems. Panašios įkapės žirgų kapuose Sambijoje ir Kauno apylinkėse, artimas laidojimo būdas bei panašios paaukotų žirgų amžių grupės rodo jų vienalaikiškumą arba artimą laikotarpį. Ieškant atsakymo, kokia priežastis lėmė staigų žirgų kapų plitimą Kauno apylinkėse, manoma, kad tai buvo Sambijoje ir Vidurio Lietuvoje gyvenusių genčių visuomenių sąveikos pasekmė. Gausėjantis elitinių karių kapų skaičius Nemuno pakrantėse rodo spartėjančią visuomenės raidą. įkapės liudija šių karių prūsišką kilmę. Tokioje besiformuojančioje visuomenėje vyksta varžymasis tarp valdančių šeimų, jos nenori prarasti ankstesnėje bendruomenėje turėtos padėties. Tokiomis sąlygomis (nepasiekus visuomenei stabilios struktūros) mirusiųjų laidojimo papročiai tarnauja varžymosi tikslams. Varžymosi išraiška tampa staigiai plintantys gausūs žirgų kapai krašte, nuo seno palaikiusiame glaudžius ryšius su Sambija. Varžymasis buvo nukreiptas prieš iš ten sklindančias centralizacijos tendencijas. Greičiausiai žirgą pradedama aukoti kiekvienam pilnateisiam bendruomenės nariui. Galima rasti daugybę pavyzdžių, kur šitaip dažniausiai periferinėje visuomenėje, išreiškiama „senoviška" bendruomeninė pozicija.Starting from the 2nd century AD a separate archeological culture is distinguished in Kaunas area. There is an opinion that the Upper Lithuanians (Fig. 1), mentioned in historic sources emerged on its basis. Different signs show that the inhabitants of Sambia and Kaunas area had a lot in common, which is evidenced by the spread of articles of similar shapes. The shapes, characteristic of the areas are seen in different periods. The urn, characteristic of Sambia (Figure 2), found in Kaunas clearly evidences the relation. The urn is dated the 3rd – 5th century, which coincides with the emergence of the tradition of cremation in Kaunas, where a cremation grave of the beginning of the 4th century was examined in the Marvelė necropolis. The relations, which existed during the movement of nations are reflected in the identical shapes of decorations and weapons, which is obviously evidenced by the area of spread of bended brooches (Fig. 3) and continued with the development and spread of brooches of later shapes – both staired (Fig. 5) and flowered brooches (Fig. 6) were well known to the inhabitants of the areas. Specific groups of shrouds, i. e. the spread of pointed daggers in the Baltic lands (Fig. 4) highlight an integral region, reflecting identical traditions. Such stability of identical stylistic elements and entrenchment of similar traditions evidences the social and worldview affinity. The spread of the tradition of cremation in Central Lithuania was related with the prevalence of the identical cremation tradition with Sambian Prussians. When examining the cremation issues, different types of graves, characteristic to the inhabitants of the areas in question, were identified. The pouring of ashes of the dead person on the surface of the shroud, widely spread in the Sambian Prussian necropolises has plentiful analogies in Kaunas area necropolises