Public opinion and language policy

Straipsnyje aptariama Lietuvoje vartojamų kalbų politika ir jos formavimo linkmės. Lietuvoje vartojamoms kalboms kuriamos atskiros kalbos politikos: lietuvių kalbos politika rūpinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, rusų, lenkų, gudų ir kitų tautinių mažumų – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, anglų kalbos priežiūra atitenka Švietimo ir mokslo ministerijai. Reikalinga bendra integruota programa, kurioje būtų numatytos visų aktyviau Lietuvoje vartojamų kalbų perspektyvos, sukurta vientisa kalbų politikos vizija. Sociolingvistinės apklausos metu siekta atskleisti, ar Lietuvoje vykdoma kalbų politika atitinka kalbos vartotojų lūkesčius. Aiškintasi respondentų tėvų ir jų pačių bei jų šeimų tautinė sudėtis, tautinis ir lokalinis tapatumas, gimtoji ir negimtoji kalba, jų vartojimas ir mokėjimo lygis, kalbų vartojimo viešojoje ir privačiojoje erdvėje ypatumai, mokomosios ir pageidaujamosios kalbos mokyklose, tarmių vartojimas bei vertinimas ir kita. Pusė apklaustųjų išreiškė pageidavimą savo vaikus leisti į dvikalbes lietuvių-anglų mokyklas. Beveik pusė respondentų visiškai nemoka anglų kalbos, nors ją laiko prestižiškiausia. Daugelis iš jų, ypač vyrėlesnių, nė neketina jos mokytis. Ryškėjantys ir nerimą keliantys apsisprendimo dėl tautinės tapatybės poslinkiai: šeštadalis apklaustų jaunų žmonių apsisprendė būti ne lietuviai, o europiečiai arba pasaulio piliečiai. Džiugina tai, kad beveik visi didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai moka lietuviškai, nors prieš porą dešimtmečių apie tokius rezultatus nebūtų buvę galima nė pasvajoti.The paper sets out to examine if the present language policy responds to the society's needs. A conclusion is made that presently Lithuania has no general policy of all languages used in the country; it only has a certain attitude formed towards the state Lithuanian language and legal basis established for the state Lithuanian language. Any other language can adopt some parts of the laws or decrees of the Government. As shown by the results of a representative sociolinguistic research Language Usage and National Identity in the Cities and Towns of Lithuania (Cities and Languages), the situation does not respond to the needs of the society and the changing life. Presently, issues of using and teaching English are of special importance. A search for a better job determines that the society manifests an increased need to learn English; however, there is neither adequate plan of measures to be implemented nor resources; there are no qualified specialists either. The society's request that bilingual learning/teaching should be started at secondary schools has been rather unexpected