About non-classical philosophy in the non-classical style

Straipsnis skirtas Leonardos Jekentaitės (1946–2008) darbams, kuriuose ji analizuoja neklasikinių filosofų pažiūras. Jie gvildena tikrovės ir žmogaus egzistencijos klausimus, o jų raštų stilius labiau meninis nei teorinis. I. Kanto filosofija, susiformavusi klasikinės mąstysenos tradicijų pagrindu, kartu sudarė neklasikinės filosofijos konceptualias prielaidas. Aptariama, kodėl Kanto kategoriškojo imperatyvo principas aktualus džiazuojančioje dabarties kultūroje. Kalbant apie A. Schopenhauerio filosofiją, pabrėžiamas jos poveikis prancūzų postmodernistams, ypač Gilles Deleuze‘ui. Reikšmingiausiu iš neklasikinių filosofų laikomas S. Kierkegaardas. Įtakingiausia dabartinio meno tėkmė gali būti apibūdinama naudojant kierkegardiškąją demoniškojo estetizmo terminą. Šios tėkmės kūrėjų ekspresijos jėga kyla iš dvasinės įtampos ir savidestrukcijos potraukių, liudijančių prarasto pasitikėjimo tikrove ir tikėjimo Dievą ilgesį. Interpretuojant F. Nietzsche‘s filosofiją, pabrėžiama bekompromisinė teorinio požiūrio į gyvenimą kritika ir valios galiai propagavimas. Jis matė europietiškosios sąmonės skilimą į du – paviršutinišką judeo-krikščioniškų dorybių ir autentiškų, bet pasmerktų pagoniškųjų vertybių – lygmenisThe paper is dedicated to the interpretation of the works of Leonarda Jekentaitė (1946–2008), in which she analyses the views of non-classical philosophers. They speak about the reality and the human existence and the style of their writings is more artistic than theoretical. The first article is about the philosophy of Kant. Although it has been two hundred years since this thinker, the main ideas of his anthropology continue to be urgent, makes us to go back to the categorical imperative of Kant and rethink it in the epoch of jazz. The impact of A. Schopenhauer's philosophy is felt in the writings of contemporary French postmodernists, particularly in those of Gilles Deleuze. As most important among the non-classical philosophers is considered S. Kierkegaard. One of the most significant trends of Lithuanian art can be characterised using Kierkegaardan terminology, as demonic aestheticism. The force of expression rises from mental experiments and self-destruction which are signs of longing after the lost sense of the certainty of reality and faith in God. Interpreting F. Nietzsche's philosophy she emphasizes the uncompromising critique by him of the theoretical attitude to life and proclamation of the will to power. Nietzsche saw a descrepancy between two levels of consciousness in European mentality: the superficial level of Judeo-Christian virtues and Pagan values, authentic but condemne