Krikščioniško požiūrio į žmogų ugdymas pamatinio šeimos indėlio aspektu

Religijos pedagogika šeimoje ir mokykloje negali apsieiti be krikščioniško požiūrio į žmogų ugdymo kaip šaltinio broliškos meilės puoselėjimui socialinėje terpėje. Šio ugdymo svarbą sudaro faktoriai, lemiantys žmogaus mąstyseną ir elgseną. Tačiau religijos pedagogai susiduria su rimtomis problemomis, kai mokiniai neįgyja aiškios vertybinės orientacijos šeimose. Tai apsunkina krikščioniško požiūrio į žmogų mokykloje ugdymą, kurio ištakos slypi pradinėje visuomenės užuomazgoje. Jeigu tėvai – krikščionys, tai jie ir pirmieji mokytojai, ir pirmieji bei pagrindiniai tikėjimo pasiuntiniai savo vaikams. Vis dėlto krikščionys tėvai savo ruožtu dideles, kartais nerealias viltis teikia mokyklai, ir, nors religijos pamokos mokinius kažkaip vilioja, tačiau dažnai taip ir lieka nesuprastos, kadangi tikrųjų vertybių svertai jiems nėra suformuoti šeimoje. Todėl hipotetiškai galima teigti, kad nesant sistemingo ir kryptingo krikščioniško požiūrio į žmogų ugdymo šeimoje, mokykla pamatinio šeimos indėlio pakeisti negali, nebent tik iš dalies, nepakankamai. Šio tyrimo tikslas – hipotezę pagrįsti empirinės patirties analize. Krikščioniško požiūrio į žmogų ugdymas tirtas per broliškos meilės prizmę. Ji suprantama kaip sintetinė gailestingumo darbų triada – rūpestis vargšais, atlaidumas, mokymo misija. Ugdymo procesas analizuotas tik jų kontekste. Tyrimas atskleidė krikščioniško požiūrio į žmogų ugdymo šeimose nepakankamumą. Pasitvirtino hipotezė, jog nesant pakankamo tėvų indėlio, mokyklos įtaka bus minimali, bet nepakankama.Religion pedagogy in family and school cannot deal without educating a Christian approach to a person as a source for fostering fraternal love in a social environment. The importance of this education consists of factors that determine human thinking and behaviour. However, religion pedagogues face serious problems when pupils do not acquire a clear value orientation in families. This aggravates the education of a Christian approach to a person at school, which originates from the rudimentary stage of society. If parents are Christians, they are also the first teachers and the first and main envoys of faith to their children. Nevertheless, Christian parents expect a lot from school, and sometimes these expectations are unrealistic, and, although religious instruction classes attract pupils, they often remain unappreciated, because the levers of actual values have not been formed in the family. Therefore, we may hypothetically claim that without a systematic and targeted education of a Christian approach to a person in the family the school cannot change the basis formed in the family, or changes it partially, insufficiently. The aim of the study is to substantiate the hypothesis by the analysis of empirical experience. The education of a Christian approach to a person has been investigated from the perspective of fraternal love. It is perceived as a synthetic triad of merciful work: care for the poor, forgiveness, mission of teaching. The education process has been analysed only in this context. The study revealed insufficient education of a Christian approach to a person in the family. The hypothesis that without an adequate contribution by parents the influence of school is minimal yet insufficient has been confirmed