Vermittlungsrolle des hochlettischen bei den altrussischen und litauischen Entlehnungen im Lettischen

Straipsnyje teigiama, kad dauguma latvių skolinių iš senosios rusų kalbos pateko į kalbą iš latvių aukštaičių prokalbės, iš kurios jie paskolinti latvių viduriečių prokalbei. Tai galėtų paaiškinti jų fonetinį pavidalą, ypač latvių viduriečių prokalbės "uo" kaip senosios rusų kalbos "oy" [u:] atitikmenį tokiuose skoliniuose kaip "suoma", "muoka", galimas daiktas, patekusiu per latvių aukštaičių prokalbę "*sūma", "*mūka" su vėlesniu [uo] į [u:] pakeitimu pagal garsų atitikimo dialektuose modelį. Ši prielaida taip pat paaiškina daugelį kitų atvejų, kur latvių viduriečių formos skiriasi nuo senųjų rusų (ir lietuvių), plg. latvių viduriečių "baznica" su laužtine priegaide priesagoje, kuri paprastai turi išlaikytą cirkumfleksinę priegaidę. Laužtinė priegaidė negali būti atsiradusi dėl senosios rusų kalbos tarties ir greičiausiai atspindi latvių aukštaičių glotalizaciją vidiniuose skiemenyse, kurie turi prigimtinius "ī" ar "ū".In this article it is argued that most Latvian borrowings from Old Russian must have entered the language through Proto-High-Latvian, whence they were borrowed into Proto-Middle-Latvian. This would explain their phonetic shape, particularly Middle Latvian uo as the reflex of Old Russ. oy [u:] in borrowings like suoma (OR. соумa), тиока (OR. мoукa), presumably through Proto-High-Latvian *sūma, *mūka with subsequent substitution of [uo] for [u:] according to the pattern of sound correspondences between the dialects. This assumption would also account for many- other cases where Middle Latvian forms diverge from those of Old Russian (and Lithuanian), cf. Middle Latvian baznica with broken tone on a suffix usually bearing sustained tone (-nĩca). This broken tone cannot be due to the Old Russian pronunciation and must reflect the High Latvian glottalization of internal syllables containing original i or ū