Coordination of the individual and collective competencies in the aspect of social identification configuration

Kiekvienos organizacijos ištekliai – turimos darbuotojų kompetencijos. Tačiau pačios savaime kompetencijos neegzistuoja, jos priklauso žmonėms, kompetencijų savininkams. Teigiama, kad darbuotojo individualios kompetencijos, kompetentingumas nėra vien tik jo nuosavybė, kadangi darbuotojų kompetencijos pasižymi dviem dimensijomis: individualia ir kolektyvine (Le Boterf, 2010). Nepakanka suburti kompetentingus asmenis ir paskelbti apie kolektyvinių kompetencijų egzistavimą. Gali atsitikti taip, kad suburti į komandą pavieniai individai nematys jokio reikalo dirbti kartu arba tiesiog nenorės bendrauti. Individualių ir kolektyvinių kompetencijų derinimas šiandien dar yra labai problemiškas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, jų organizacijose, nes iškyla asmeninės tapatybės, socialinės identifikacijos klausimai, reikalaujantys giluminės analizės. Straipsnyje analizuojamas suaugusiųjų švietimo įstaigų (SŠI) darbuotojų individualių ir kolektyvinių kompetencijų derinimas, jį siejant su socialinės identifikacijos konfigūracijomis ir kartu su andragogų dualiniu profesinio identiteto pobūdžiu. Autorės pateikia teorines reiškinio (individualių ir kolektyvinių kompetencijų derinimo) įžvalgas bei pristato atlikto empirinio tyrimo rezultatus. Tyrime dalyvavo 36 asmenys iš skirtingų 12 suaugusiųjų švietimo institucijų ir 3 asmenys, gerai išmanantys institucijų darbą, bet jose nedirbantys. Tyrimas leido išskirti ir palyginti įvairią andragogų (einančių įvairias pareigas, nes nėra andragogo pareigybės), SŠI administracijos atstovų ir techninio personalo atstovų identifikacijos dinamiką skirtingose SŠI.Available employees’ competences are the resources of every organisation. However, competences per se do not exist – they belong to people, holders of competences. The employee’s individual competences and competitiveness are not only his own property, because employees’ competences could be characterised by two dimensions: individual and collective (Le Boterf, 2010). It is not enough to collect competent persons and announce about the existence of collective competences. It might happen that individuals, when rallied into a team, will not consider it necessary to work together or simply will not be willing to communicate. Coordination of individual and collective competences today is still problematic not only in Lithuania, but also in other countries and their organisations, as it leads to the issues of personal identity and social identification, which require an in-depth analysis. The paper analyses coordination of individual and collective competences of employees of adult educational institutions (AEI), relating it to the configurations of social identification and the dual nature of andragogues’ professional identity. The authors present theoretical insights of the phenomenon (coordination of individual and collective competences) and the results of the empirical study. The study involved 36 persons from 12 different adult educational institutions and 3 persons who are well aware of institutional work, but who work elsewhere. The study allowed identifying and comparing the diverse dynamics of identification of andragogues (working in various positions, because there is no position of an andragogue), AEI administration representatives and technical staff representatives in different AEI