Spiritual needs of students of Lithuanian universities

Straipsnyje analizuojamas akademinio jaunimo santykio su dvasingumu kaip vertybe tyrimas.Jame diagnostiniu objektu pasirinkti LU I kurso studentų dvasiniai poreikiai. Tyrimas atliktas 2004 m. Klaipėdos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete. Buvo tiriama 350 studentų.Tyrime dalyvavo 40 proc. vyrų ir 60 proc. moterų. Teorinio tyrimo duomenys parodė, jog įvairių mokslo krypčių atstovai dvasingumą aiškina panašiai. Tik idealybė suprantama įvairiau: vieniems ji yra pasaulietinės kultūros vertybės, kitiems sutampa su klasikinio humanizmo idėjomis, tretiems . su socialinėmis gerybėmis, tikintiesiems . su aukščiausiu gėriu . Dievu. Pagrindiniu dvasingo žmogaus kriterijumi studentai laiko materialiai nesuinteresuoto žmogaus santykį su tikrove. Studentų nuomonės dėl dvasinių žmogaus poreikių diferencijavosi. Didžioji dalis pirmiausia akcentavo šiuos: puoselėti norą padėti kitiems, ieškoti gyvenimo prasmės, siekti aukščiausių vertybių, stiprinti ryšį su Dievu; tobulinti moralines savybes, sugebėti valdyti pyktį. Mažesnė dalis pripažįsta, jog dvasingas žmogus turi poreikį medituoti, pažinti meno pasaulio vertybes, stiprinti protines galias, domėtis mokslo pasiekimais, bendrauti su įdomiais žmonėmis, patirti žmonių palankumą, išgyventi sėkmę. Pusė respondentų savo dvasingumu yra patenkinti. Pastovius dvasinius poreikius turi apie penktadalis visų tyrimo dalyvių. Beveik ketvirtadalis nežino, nes, matyt, neanalizuoja ir nesusimąsto apie juos. Šiuo metu dominuoja tokie studentų dvasiniai poreikiai: siekti dvasinės harmonijos, palaikyti artimus santykius su artimaisiais, siekti visuomenės dvasinio tobulumo, siekti visuotinės taikos ir gerovės, dvasinio gėrio sau ir kitiems. Studentų dvasingumo ugdymo(si) problema egzistuoja.The article analyzes the research of academic youth’s relationship with the spirituality as a value. As a diagnostic object, spiritual needs of first course students of Lithuanian universities (LU) were chosen. Outcomes of the theoretical research showed that representatives of different branches of science explain spirituality similarly. It is just the ideality that is understood more diversely. Students consider the materially unconcerned individual’s relationship with the reality as the main criterion of the spiritual person. Opinions of the students about spiritual needs of people differed. The majority first of all emphasized those: to foster the willingness to help others; to search for the meaning of life; to strive towards the highest values; to strengthen one’s relationship with the God; to perfect the moral traits; to be able to control anger. Less of those surveyed admitted that a spiritual person feels the need to meditate, to familiarize with the valuables of the art, to strengthen their mental powers, to be interested in scientific achievements, to communicate with interesting people, to experience benevolence of others and success. A half of the respondents are not happy about their spirituality. About one fifth of the participants of the research had constant spiritual needs. Almost one fourth were not aware of such; perhaps because they did not analyze them and reflect on them. Currently the following spiritual needs prevail among the students: to strive for spiritual harmony, to maintain close relationships with people close to them, to strive for spiritual perfection of the society, to strive for global peace and welfare, for spiritual good to themselves and others. Thus, the problem of students spirituality (self)development does exist