Lyginamoji visuomenės požiūrių į Genetiškai Modifikuotus Organizmus tyrimų analizė

Pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose intensyviai diskutuojama apie Genetiškai Modifikuotų Organizmų (GMO) vertinimą visuomenėje: visuomenė kalbėdama apie GMO mato juos skirtingai ir suvokia prieštaringai. Viena vertus, tikimasi naudingų GMO pritaikymų ir ekonominės naudos, kita vertus, susiduriama su nerimu dėl rizikos ir nenumatytų šalutinių padarinių. Kontroversiškos nuomonės dažniausiai išryškėja diskutuojant apie skirtingas GMO pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, vieni pritardami GMO pritaikymui medicinoje, norėtų uždrausti GMO pritaikymą maisto pramonėje ir t. t. Ypač daug dėmesio debatuose skiriama GMO rizikai tiek žmogaus sveikatai, aplinkai, ekonomikai, tiek vertybėms, religijai, etikai. Šiame straipsnyje pristatomi pagrindiniai visuomenės požiūrių į GMO tyrimai atlikti Lietuvoje bei atliekama Lyginamoji Tyrimų Analizė. Tyrimai ne tik atskleidžia visuomenės nuostatas, bet įtakoja ir konstruoja GMO suvokimą, visuomenėje. Todėl svarbu išanalizuoti tyrimų duomenis, viešosios nuomonės apklausų klausimynus, atsižvelgti į tyrimus užsakiusias institucijas. Lietuvoje visuomenės požiūrių į Genetiškai Modifikuotus Organizmus tyrimai atliekami nuo 2003 metų, reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos buvo atliktos 2004 m., 2006 m. bei trys apklausos atliktos 2007 m. Remiantis lyginamąja tyrimų analize nustatyta, kad laikomasi atsargumo principo; dominuoja vartotojiška samprata; nerimas ir baimės siejamos su GM maistu, GM augalais; akcentuojama pasirinkimo galimybe; pastebima stoka informacijos apie GMO bei jų kontrolės teisinę sistemą požiūriai išsiskiria pagal demografines charakteristikas. Darbe taip pat pristatomi Eurobarometro visuomenės požiūrių į GMO tarptautinių tyrimų rezultatai, bei aptariami alternatyvūs metodai GMO suvokimo visuomenėje tyrimui.This article discusses a range of recent major surveys of public attitudes towards Genetically Modified Organisms (GMOs). The aim ofthe research is to reveal the dominant characteristics of public attitudes towards GMOs. Using Comparative Survey Analysis a number of problematic features of the surveys is identified: the use of predominantly consumerist rather than civic conception of public discourse; the lack of some alternative approaches to explore perceptions of GMO among a diversity of interested publics, including more focused dialogical surveys