Cultural gender specificity in Pranė Dundulienė's ethnological research

Straipsnis skirtas lyčių studijų istorijai lietuvių etnologijoje nagrinėti. Pagrindinis dėmesys skirtas su lyčių studijomis netiesiogiai, bet vienaip ar kitaip susijusiems etnologės Pranės Dundulienės darbams nagrinėti. Jos etnografiniai darbai aptariami ir analizuojami remiantis istoriniu lyginamuoju metodu. Atkreipiamas dėmesys, kad mokslininkės išsamiai išnagrinėti žemdirbystės, namų židinio ir duonos kepimo, šeimos papročiai suteikia galimybę plačiau pažvelgti ir suvokti kultūrinę lyčių specifiką bei šios temos vietą to meto lietuvių etnologijoje.Tuo metu Lietuvos etnologijoje buvo populiarios matristinės kultūros paieškos, dominavo romantiškas požiūris į senąją lietuvių kultūrą, o galimybės naudotis ir ypač įvardinti Vakarų tyrinėtojų darbus buvo itin ribotos. Straipsnyje pastebima, kad P. Dundulienės darbų analizė leidžia teigti, jog nepaisant dominuojančios mokslinės aplinkos poveikio, P. Dundulienė, remdamasi tiek etnografiniais lauko tyrimais, tiek archeologinės bei tautosakinės medžiagos duomenimis, jei tik buvo įmanoma, vengė stereotipinių teiginių lyčių klausimais. Turėdama bent menkiausių duomenų apie nukrypimus nuo įsigalėjusios tradicijos, tuos faktus paminėdavo. Straipsnio gale daromose išvadose teigiama, kad bendrame etnologiniame lyčių tyrinėjimo kontekste P. Dundulienės pateiktos išvados ir pastebėjimai papildė ir praplėtė kitų Lietuvos etnologų tyrinėjimus ir lyčių tyrimų srityje.The article explores the history of gender studies in Lithuania ethnology. The main focus of the article is the study of works by ethnologist Pranė Dundulienė which are not necessarily directly but in one or another connected with gender studies. Her ethnographic works are discussed and analysed using comparative-historical method. It is emphasized that farming, home making and bread baking traditions researched in great detail by this researcher allow us to look broader at and understand cultural gender specifics and the place of this topic in Lithuanian ethnology of the time. Search for matristic culture was popular in Lithuanian ethnology of the time with predominantly romantic view of the old Lithuanian culture, and the possibilities to use or even list works by Western researchers were extremely limited. The article notes that the analysis of works by P.Dundulienė allows the statement that despite the influences of the dominant scientific environment P.Dundulienė refrained from stereotype claims on gender matters by virtue of ethnographic field research and archaeological and folklore material whenever possible. If she had even a slightest indication on deviations from the established tradition, the author mentioned the fact. Conclusions at the end of the article state that in the general ethnologic context of gender research conclusions and observations by P.Dundulienė supplemented and expended research by other Lithuanian ethnologists in the field of gender research