Socialinis kapitalas ir politinis dalyvavimas Lietuvoje

Socialinio kapitalo samprata tapo intensyvių akademinių diskusijų objektu socialiniuose moksluose. Tačiau plataus socialinio kapitalo sąvokos vartojimo socialiniuose moksluose dar negalima laikyti šios sąvokos aiškumo ir nuoseklumo rodikliu. Pastarojo laikotarpio akademinėms diskusijoms vis dėlto trūksta aiškesnio pilietinės visuomenės ir jos generuojamos socialinės energijos supratimo. Ar socialinis kapitalas skatina politinį dalyvavimą? Ar pilietinės visuomenės organizacijose dalyvaujantys piliečiai aktyviau dalyvauja demokratiniuose procesuose, siekdami daryti poveikį politikams ir valdžios pareigūnams? Šio tyrimo tikslas – nustatyti socialinio kapitalo poveikį politinio dalyvavimo formoms Lietuvoje. Tyrimo metodas – literatūros šaltinių analizė ir apklausos duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodo, kad socialinio kapitalo dimensijos turi labai ribotą poveikį politiniam dalyvavimui Lietuvoje, ir tai gali būti komunistinio laikotarpio pasekmės, t. y. didelis draugystės ryšių vaidmuo, uždari ir mažą žmonių skaičių apimantys socialiniai tinklai, žemas tarpasmeninio ir pasitikėjimo institucijomis lygis. Socialinis kapitalas didesnį poveikį turi kolektyviniams, o ne individualiems politiniams veiksmams. Tarp socialinio kapitalo dimensijų didžiausią poveikį kolektyviniams politiniams veiksmams turi narystė nevyriausybinėse organizacijose, o individualiems politiniams veiksmams – kalbėjimo apie politiką dažnumas.The wide resonance achieved by the notion of social capital among social scientists suggests that the term serve important purposes of analysis in current social thought. The focus of the study was the impact of social capital on political participation in Lithuania. The method of study was survey sample data and scientific literature analysis. The results of analysis reflects rather weak relationship between certain social capital dimensions and political participation, what could be a result of past communist legacy: persistence of friendship networks, closed nature of social networks, low level of interpersonal and institutional trust. Data analysis confirm an assumption that social capital dimensions have the bigger impact on collective political acts than on individual political acts. Membership in nongovernmental organizations has the biggest impact on collective political actions and it supports Putnam’s social capital theory. Frequency of conversations on political and social matters has the biggest impact on individual collective acts and rather low on collective acts