Intergenerational value shift from traditional to secular-rational values in Lithuania

Šiame straipsnyje pateikiama vertybinių pokyčių Lietuvos visuomenėje analizė remiasi Ronaldo Ingleharto įžvaga, kad įvairiose visuomenėse perėjimas iš tradicinės agrarinės visuomenės į industrinę visuomenę susijęs su gyventojų pasaulėžiūros kaita, atsispindinčia vertybiniame poslinkyje nuo tradicinių vertybių, pabrėžiančių nuolankumą tradiciniam autoritetui, tikėjimo, šeimos ir bendruomenės svarbą, link sekuliarių–racionalių vertybių, akcentuojančių individo savarankiškumą ir autonomiją. Panaudojant 1990–2005 metais Lietuvoje atliktų Europos vertybių tyrimo ir Pasaulio vertybių tyrimo duomenis, straipsnyje analizuojami vertybiniai skirtumai tarp gyventojų kartų, gimusių ir užaugusių prieškario Lietuvoje, ir kartų, augusių sovietmečiu; tarp kartų, pilnametystės sulaukusių Lietuvai dar esant iš esmės agrarine visuomene, ir kartų, užaugusių daugumai Lietuvos gyventojų jau gyvenant miestuose ir dirbant kitose ūkio šakose, o ne žemės ūkyje. Duomenų analizė, pristatoma šiame straipsnyje, leidžia teigti, kad skirtingose gyvenimo srityse matomi vertybiniai skirtumai tarp kartų, sudaro vieną bendrą vertybinių pokyčių dimensiją, susijusią su XX a. Lietuvos visuomenės modernizacijos procesais.The analysis of value changes in contemporary Lithuanian society, presented in this article, is based on insights of Ronald Ingelhart, that transition from a traditional, agrarian society to industrial society is accompanied by the changes in worldviews, reflected in value shift from traditional values, emphasizing traditional authority, importance of religion, family and community, to secular–rational values, emphasizing independence and autonomy of individual. Using data of European Value Surveys and World Values Surveys conducted in Lithuania from 1990 to 2005, the author of the article seeks to reveal intergenerational value differences between generations that grew up before Second World War and generations, that reached adulthood during years of Soviet regime, between generations that grew up in still agrarian Lithuania and generations that grew up in more industrialized and urbanized Lithuania. Data analysis, presented in the article, show that intergenerational differences in value orientations form one dimension of value change, related to 20th century modernization processes in Lithuani