Pirminis, antrinis ir esamas tretinis lietuvių tautinio identiteto suvokimas

Lauko tyrimai rodo, kad lietuvių tautos nariai tautinį identitetą supranta heterogeniškai, nors pats terminas „tautinis identitetas“ reiškia homogenišką jo suvokimą. Tad kaip galime kalbėti apie tautinį identitetą, jei jo suvokimas tarp tautos narių ryškiai skiriasi? Tai paaiškina „pirminio“ ir „antrinio“ identiteto komponentų konceptai. Kultūrinio elito pirminio suvokimo konceptai yra konstruojami ir nuleidžiami iš viršaus į apačią, o antrinio suvokimo konceptai yra skubotas ir neapgalvotas elgesys, pasireiškiantis per asmenines patirtis. Ne mažiau svarbios yra situacinės identiteto suvokimo socialinėse praktikose žinios, individų naudojamos socialinėse sąveikose. Situacinės žinios sukuria bendrą tautinį (ar kultūrinį) identitetą, kai individas žino ne tik tai, kad jo artimas žino, ką jis žino, bet ir kai individas „žino, kad jo artimas žino, jog jis žino apie savo artimo žinojimą“. Tai ir yra tretinis „žinojimo“ identiteto suvokimas, kuris sukuria, išreiškia ir palaiko kiekvieną dieną praktikuojamą tautinį identitetą. Apibendrinant galima teigti, kad socialiai priimtinas tautinio identiteto modelis turėtų būti pagristas pastaruoju, „tretiniu“, tautinio identiteto suvokimu.The term "national identity" implies homogeneity, but field research shows that the members of a nation are very heterogeneous in their conceptions of their own national identity. How then can we speak of a national identity when there is significant diversity among the members of a nation? I rely on concepts of "first order" and "second order" components of identity to resolve this question. First order concepts are constructed from the top down by the cultural elite and second order concepts are precipitates of behavior from the bottom up through personal experiences. I also rely on the importance of situated knowledge as the way identity is understood in social practice. Situated knowledge used by ego in social interactions. Situated knowledge creates a common national (or cultural) identity when ego knows not only that alter knows what ego knows but that ego "knows that alter knows that ego knows that alter knows". It is this third order "Knowing" that creates, expresses, and maintains a national identity that is actually practiced in everyday life. I conclude by noting that a socially just inclusive model of national identity has to be based on this "third order" understanding of national identity