Lietuviškosios religinės tapatybės raiškos užuomazgos ir jų ženklai XVII amžiaus LDK poezijoje: M. K. Sarbievijaus religinės tematikos tekstai

XVII a. LDK teritorijoje rašyti lotyniški religinės poezijos kūriniai atrodo reikšmingi tolesniam lietuviškosios religinės tapatybės formavimui ir jos raiškai. Katalikiškosios reformacijos pirmeivių jėzuitų į LDK kultūrinę ir socialinę terpę infiltruoti literatūrinės bei meninės kūrybos modeliai, dažniausiai apibūdinami kaip potridentiniai, barokiniai, paliko akivaizdžių pėdsakų ir aukštesniųjų visuomenės sluoksnių katalikiškosios mąstysenos raiškoje, darė poveikį klostantis įvairioms liaudiškojo pamaldumo formoms. Renkantis tuometės religinės lotyniškos poezijos pagrindiniu etalonu Motiejų Kazimierą Sarbievijų, itin reikiamas darosi toks tiriamasis žvilgsnis į šio autoriaus religinės tematikos kūrinius, kuris aprėptų ir reflektuotų tiek aptariamų tekstų istorinį daugiasluoksniškumą, tiek barokinės jėzuitinės stilistikos apraiškas juose. Sujungiantys savyje daugeriopus tradicijos klodus ir apgaubiantys juos barokinės estetikos rūbu Sarbievijaus religiniai tekstai įgauna svarią išliekamąją vertę; jų poveikis bus juntamas ir vėlesniais amžiais. XVII a., per kurį iš dalies ir kaip jėzuitų veiklos padarinys formavosi katalikiškoji LDK tapatybė, vertintinas kaip savotiškas amžius tarpininkas, tam tikras mediumas, pernešęs į LDK diskursą ir jame įdiegęs europinės krikščioniškosios kultūros sąvokas, jomis žymimas vertybes bei meninius jų raiškos būdus. Atsekti to amžiaus religinės poezijos tekstuose liudijamus krikščioniškosios kultūros elementus ir yra pagrindinis šiame straipsnyje keliamas uždavinys, kuriam įgyvendinti Sarbievijaus religinė lyrika pasirodo esanti itin palanki medžiagaLatin religious poetry works, written on the territory of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in 17th century, seem to be important for further evolution of Lithuanian religious identity and its expression. Literary and artistic creation models, infiltrated into GDL cultural and social landscape by the champions of Catholic reformation – Jesuits, most often are characterized as post-tridental, Baroque, they left a clear mark on expression of Catholic thinking among higher social classes, influenced emergence of various forms of folk piety. The author selects Motiejus Kazimieras Sarbievijus as the golden standard of religious Latin poetry of that time; it is especially important to examine religious writing of this author, revealing and reflecting on historical multi-layered nature of the examined texts as well as look for manifestations of Baroque Jesuit styles in them. Sarbievijus’ religious texts, reconciling multiple strata of tradition and framing them in Baroque aesthetic, acquire a significant residual value; their impact will be also felt in later centuries. The 17th century, when the Catholic identity of the GDL emerged, partly as a result of Jesuits’ actions, is seen as a certain transition period, medium that transferred into GDL discourse and transplanted within it the concept of European Christian culture, its values and modes of artistic expression. To retrace elements of Christian culture found in religious texts of that time is the main goal of this article and Sarbievijus’ religious lyrics is selected as particularly suitable material for this purpose