Istorinis tautos likimas ir dorovė

Etikos teoretiko ir istoriko Jono Balčiaus monografija yra lietuvių tautos kultūros istorija, apžvelgiama per dorovinio identiteto raidą. Knygą sudaro keturi skyriai: "Etnosas dorovinių vertybių formavimosi aspektu", "Krikščionėjanti Lietuva", "Etnoso tapimo tauta istorinės, socialinės ir dorovinės prielaidos" bei "Tautinės lietuvių valstybės ir tautiškai motyvuoto dorovinio lietuvių identiteto formavimosi laikai". Autorius dorovinio lietuvių identiteto prigimties ir raidos problemas nagrinėja skaitydamas kultūros tekstus: nuo Mikalojaus Husoviano, Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio iki Jono Basanavičiaus, Stasio Šalkausko ir Antano Maceinos. Nevengiama polemizuoti su šiuolaikiniais kultūros istorikais. Balčius skiria etnoso ir lietuvių tautos istorinę sklaidą, išdėsto savo asmeninę nuostatą istorijos ir dabarties požiūriais. Monografijos autoriui ypač artimas Basanavičius, nes būtent jo nuostatomis grindžiama Lietuvos kultūros istorija ir jos vertybės. Perskaičiuos knygą iškyla klausimas: kas lemia nūdienos gana sunkią tautos fizinę ir moralinę būklę? Ar tik sovietinė okupacija, ar istorinių aplinkybių kompleksas? Balčius palaiko antrąją nuostatą, tačiau ji reiškiasi kaip nuolatinis grimzdimas iš "aukso" į "vario" laikus.The monograph by Jonas Balčius, an ethics theoretician and historian is the history of culture of the Lithuanian nation, overviewed through the development of the moral identity. The book includes four chapters: "The Ethnos in the Aspect of Shaping of Moral Values", "Lithuania Turning Christian", "The Historical, Social and Moral Prerequisites for an Ethnos to Become a Nation" and “The Times of Shaping of the National State of Lithuania and the Nationally Motivated Moral Identity of Lithuanians". The author examines the problems, pertaining to the nature and development of the moral identity of Lithuanians by reading the cultural texts: from Mikolaj Hussowczyk, Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis to Jonas Basanavičius, Stasys Šalkauskas and Antanas Maceina. The monograph is not devoid of debate with the modern culture historians. Balčius distinguishes the historical dissemination of the ethnos and the Lithuanian nation, presents his personal opinion in historical and present-day aspects. Basanavičius is especially close to the author of the monograph, since those are his provisions, which substantiate the history of the culture of Lithuania and its values. Upon reading the book the following questions can be raised: what determines the difficult physical and moral state of the nation of the present day? It is only the Soviet occupation or the whole complex of historical circumstances? Balčius supports the second provision however it manifests as a continuous sinking from the “golden era” to the “copper age”