Pelno apmokestinimo tvarka ir veiksmingumas Lietuvoje

Išnagrinėjus Lietuvos pelno mokesčio sistemos pokyčius nuo nepriklausomybės atkūrimo iki 2001 m. reformos, matyti, kad pelno mokesčio dalis biudžeto pajamose nuolat mažėjo. Viena iš tokio reiškinio priežasčių - pelno apmokestinimo politika, pagrįsta verslo skatinimo principu. Išnagrinėjus pelno mokesčio reformos tikslus ir jos poveikį šalies ūkiui, galima teigti, kad reforma vertintina teigiamai. Reformos tikslai atitiko pasaulines šios srities tendencijas, juos įgyvendinus padidėjo Lietuvos konkurencingumas. Kad reforma buvo sėkminga, rodo ir tai, kad jau 2002 m. pelno mokesčio surinkimas pradėjo gerėti. Pelno mokesčio bazė padidėjo ne tik dėl įstatymo pakeitimų, bet ir dėl didesnio pelno mokesčio sistemos paprastumo ir aiškumo. Pažymėtina, kad didėjančios biudžeto įplaukos iš pelno mokesčio padeda spręsti įmonių ir gyventojų pajamų apmokestinimo netolygumo problemą. Vis dėlto kai kurie reformos aspektai kritikuotini - tai naujojo Pelno mokesčio įstatymo priėmimo procedūra, skirtingi ar prastai apibrėžti kai kurių nuostatų įsigaliojimo terminai, nepakankamas verslo visuomenės informavimas apie pelno mokesčio tvarkos taikymą ir jos dviprasmybės. Ištyrus faktinius pelno mokesčio naštos rodiklius, paaiškėjo, kad pelno apmokestinimo tvarka nepakankamai veiksminga. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu šalies ūkio ir atskirų jo sektorių faktinės pelno mokesčio naštos bei pelningumo rodiklių kitimas buvo skirtingų krypčių. Vis dėlto faktinės pelno mokesčio naštos rodikliai leidžia daryti išvadą, kad dėl pelno mokesčio reformos šio mokesčio surinkimas pagerėjo.Upon studying the changes of Lithuanian profit tax system from the reinstatement of independence till the 2001 reform, it is seen that the profit tax share in the budget income has been continuously reducing. Among the reasons for such a phenomenon is the profit taxing policy, based by the business encouragement principle. Upon studying the aims of the profit tax reform and its influence on the country’s economy, one can state that the reform had positive results. The aims of the reform corresponded to the global trends of the area and the reform resulted in an increase of Lithuania’s competitive abilities. The fact that the reform was a success is also shown by the fact that the collection of the profit tax has been improving already since 2002. The profit tax base increased due to both the changes of the law and the greater simplicity and clarity of the profit tax system. It should be noted that the increasing budget inflows from the profit tax help to resolve the problem of inequality of companies’ and residents’ income taxing. Nevertheless certain aspects of the reform, i. e. the procedure of adoption of the new Law on Profit Tax, different or poorly defined terms of coming into effect of certain provisions, insufficient provision of information to the business community on the application of the profit tax procedure and its ambiguities can be criticized. Upon studying the actual profit tax burden indicators, it appeared that the profit taxing procedure is insufficiently efficient. The said conclusion can be drawn from the fact that during the period in question, the actual profit tax burdens of the country’s economy and its individual sectors and the changes of profitability indicators were of different directions. Nevertheless the actual profit tax burden indicators allow for the conclusion that the tax collection improved as the result of the profit tax reform