The Bible in the Lithuanian didactic prose of the 19th century: the code of the decalogue

XIX a. 3-8 dešimtmečių lietuvių didaktinė proza išskirtinį dėmesį rodo religinei problematikai. Polifunkciškos didaktinės prozos, atliekančios ir ganytojišką (konfesinį) vaidmenį, adresatas – religingas žmogus, kurio pasaulėvaizdžio centre stovi Šventojo Rašto tiesos, Dekalogo įstatymas. Dekalogas, užrašytas Senajame Testamente, Penkiaknygėje, lietuvių raštijoje gyvastingas nuo pat jos pradžios. XIX a. lietuvių didaktinė proza funkcionavo greta grynosios religinės raštijos (šventųjų gyvenimų aprašymų, katekizmų, giesmynų ir pan. veikalų). Šiame kontekste aktuali buvusi ir sakytinio konfesinio žanro – pamokslo tradicija. Didaktinė proza, eksponuodama Biblijos tradiciją, pasiremia bibline pavyzdžio retorika (exempla), Dievo bausmės ir atgailos idėja. Dekalogas rašytojui didaktui buvo artimas savo apeliaciniu tonu, imperatyvine forma, aiškiai iškeliamu mokytojo ir mokinių santykiu, pagaliau, kasdienio žmonių gyvenimo reglamentavimu. Ankstyvosios lietuvių prozos autoriams (dažnai – kunigams) religinė raštija, ypač Biblija, teikė rašymo strategijos bei poetikos pavyzdį. Kaimo žmogui skirta XIX a. lietuvių didaktinė proza daugiausia eksponavo elementarų dievobaimingumą, krikščioniškojo gyvenimo etaloną. Moralinė krikščioniškoji problematika dominuoja M.Valančiaus, Antano Tatarės , Petro Gomalevskio, Juozapo Silvestro Dovydaičio ir kitų didaktinės prozos autorių kūriniuose. Šių kūrėjų tekstuose gausu vadinamųjų klajojančių siužetų, motyvų. Pagrindiniai žodžiai: Biblija, Dekalogas, klajojantis siužetas, pavyzdžio retorika, exempla, atpildo motyvas, adresatas.Lithuanian didactic prose of the 1820s - 1870s focused on religious topics. Polyfunctional didactic prose, which also performed a pastoral (confessional) role, was addressed to religious people who put Holy Scripture and Decalogue in the first place. Decalogue, recorded in the Old Testament, Pentateuch, has been used in Lithuanian writing ever since it appeared. XIX century Lithuanian didactic prose functioned along with purely religious writing (descriptions of saints' lives, catechisms, hymnals, etc.). The genre of verbal confession -- preachment -- was relevant in this context as well. Demonstrating the biblical tradition, didactic prose is based on biblical rhetoric (exempla), God's judgement and penance. Decalogue was close to the didactic writer due to its appealing tone, imperative form, clearly defined relationship between a teacher and a follower, and regulation of people's daily life. For early Lithuanian prose authors (often priests), religious writing, particularly the Bible, was an example of writing strategy and poetics. Intended for rural people, XIX century Lithuanian didactic prose mostly demonstrated common godliness and a benchmark for Christian life. Christian moral topics dominated works by M.Valančius, Antanas Tatarė, Petras Gomalevskis, Juozapas Silvestras Dovydaitis and other didactic prose authors. Texts written by these authors are full of so-called nomadic plots and motives