Influence of tue relations to self of older secondary school pupils to their tolerance

Straipsnyje nagrinėjama asmenybės pozityvaus santykio su savimi reikšmė tolerancijos raidai. Santykio su savimi rodikliais laikant savęs supratimą, savigarbą, autosimpatiją ir kitų žmonių teigiamo požiūrio lūkestį, atskleidžiamos X-XII klasių mokinių santykio su savimi ir jų tolerancijos sampratos, emocinių išgyvenimų ir elgesio ypatumų sąsajos. Pirmuoju tyrimo etapu (1999 m.) dalyvavo daugiau kaip 400 įvairių Vilniaus miesto vidurinių mokyklų X-XI1 klasių mokinių, o antruoju (2000 m.) buvo ištirti dar 133 vienuoliktų klasių moksleiviai. Tyrimo metodai buvo tolerantiško žmogaus savybių ir tolerantiško elgesio aprašai, tolerancijos sampratos, V. V. Stolino asmenybės santykio su savimi, J. C. Crumbaugho, L. T. Maholicko gyvenimo prasmės, M. Rokeacho autoritariškumo, dogmatiškumo bei mąstymo nelankstumo klausimynai, testai ir kt. Apibendrinant rezultatus nurodoma, kad pozityvesniu santykiu su savimi pasižymintys mokiniai ne visada geriau suvokia tolerancijos esmę ir prasmę. Tačiau ją geriau suvokia tie, kurie labiau tikisi teigiamo kitų žmonių požiūrio į save. Pozityviu santykiu su savimi pasižymintys mokiniai yra pastebimai tolerantiškesni bendraudami su bendraamžiais, tėvais ir pedagogais. Geriau save suprantantys, labiau save gerbiantys ir sau simpatiją jaučiantys mokiniai yra pastebimai taikingesnį, kantresni, atlaidesni, lankstesni, taktiškesni, mandagesni su tėvais. Autorius nurodo, kad maždaug trečdalio vyresniųjų mokinių santykis su savimi yra nepakankamai adekvatus arba negatyvus. Lyginami merginų ir vaikinų santykio su savimi ypatumai. Pastebėta tendencija, kad daugumos šių moksleivių santykis su savimi aukštesnėse klasėse netampa labiau pozityvus. Nurodoma, kaip būtų galima skatinti mokinių tolerancijos raidą.The aim of this article is to reveal main correlations among most important indicators of older pupils' positive relations with themselves (self-understanding, self esteem, self-sympathy and expectation of others' positive attitude) and some peculiarities of their tolerance. The statistical analysis revealed significant correla tions among these inner factors and some indicators of the pupils' understanding tolerance and their tolerant behaviour with their peers, parents and teachers. Thus, the research data revealed that approx. One third part of the older pupils do not understand or respect themselves properly. The article analyses the importance of positive relationship with oneself on the development of tolerance. Taking such characteristics as self-understanding, self-respect, auto-sympathy, and the expectation of positive attitude from other people, as the indicators of positive relationship with oneself, the author discloses the relationship between the understanding of tolerance, emotional experiences, behaviour particularities, and the relationship with oneself of 10-12 year students. The first stage (1999) involved more than 400 10-12 year students of various Vilnius secondary schools; in the second stage (2000), 133 11 year students were surveyed. Research methods involved descriptions of characteristics of tolerant persons and tolerant behaviour; concepts of tolerance; J. C. Crumbaugh, L. T. Maholick life meaning, M. Rokeach authoritariti, dogmatism, and inflexible thinking questionnaires; tests; etc. Generalised results indicate that students characterised by more positive relationship with themselves not always better understand the meaning and the essence of tolerance. But such are better assumed by those students who expect positive attitude of others. Students characterised by positive relationship with themselves are noticeably more tolerant in communication with their contemporaries, parents, and pedagogues. Students that better understand and respect themselves as well as feel sympathy for themselves are noticeably more peaceful, patient, indulgent, flexible, tactic, and polite with parents. The author notices that the relationship with themselves of almost one third elder students is not satisfactory adequate or even negative. He notices a tendency that the relationship with themselves of the most of such student does not become more positive in elder classes. He indicates how the development of tolerance of students might be stimulated