Nenominatyvinės sandaros pėdsakai lietuvių kalboje : beasmenės konstrukcijos iš indoeuropietiškosios perspektyvos

Straipsnyje tiriamos lietuvių kalbos beasmenės konstrukcijos, ypač su eksperiento predikatais, žyminčiais fizinį procesą, pvz.: gelti, skaudėti ar sopėti, mausti, peršėti, troškinti, dusinti, pykinti, niežėti. Šiai nedidelei veiksmažodžių klasei būdingas nekanoninis subjekto žymėjimas: asmens kūno dalys, kurias veikia skausmas, reiškiamos galininku, o ne vardininku, kaip būtų galima tikėtis. Toks principas yra aiškus: galininkas, t.y. prototipinis objekto linksnis, iš prigimties neaktyvus, pavartojamas žymėti ir neagentiniam, neaktyviam subjektui, kuris nereguliuoja veiksmažodinio proceso. Tokiose konstrukcijose, kaip man skauda galvą, galininkas nurodo kūno dalį, tiesiogiai įtrauktą į veiksmažodinį procesą; tuo tarpu naudininkas žymi objektą, kurio ryšys su procesu yra periferinis, ir turi posesyvinę reikšmę (dativus sympatheticus). Analizėje išryškinti duomenys neprieštarauja įvairių indoeuropiečių kalbų tyrimų rezultatams ir remia tuos mokslininkus, kurie mano, kad ide. prokalbės ankstyvaisiais laikais tam tikruose diasistemos lygiuose sintaksinės sandaros principai nebuvo paremti akuzatyvinių kalbų principais.The article analyses person free structures, especially with experiencer predicates, that mark physical process, e. g. “gelti”, “skaudėti” or “sopėti”, “mausti”, “peršėti”, “troškinti”, “dusinti”, “pykinti”, “niežėti”. This small group of verbs features non-canon marking: personal body parts that experience pain are expressed by an accusative, not nominative, as it might be expected. Such principle is clear: an accusative, i.e. prototypic case of an object, is naturally inactive used for marking non-agent, inactive object, which does not regulate verb process. In such structures as “kaip man skauda galvą” an accusative indicated the body part, directly involved in a verb process, while dative marks a subject which has peripheral connection with the process and has possessive meaning (dativus sympatheticus). Data highlighted in the analysis does not contradict to the results of various studies of Indo-European languages and supports those scientists who think that syntactic composition principles of “ide.” sublanguages were not based on principles of accusative languages in certain levels of diasystem in early times