Early sources of the Lithuanian ethnomusicological terminology (1st part of the 20th century)

Lietuviškosios etnomuzikologinės literatūros terminija yra labai įvairi, turtinga, bet palyginti mažai tyrinėta. Straipsnyje pateikiamos bei aptariamos sąvokų daina, dainuoti, dainavimas istorinės (iki 1940 m.) interpretacijos, būdingi šių sąvokų bruožai bei jų sudėtinių dalių apibūdinimai. Šių sąvokų daugiaplaniškumas liudija išsamių šios srities terminologinių tyrimų aktualumą bei pačių terminų įvairovę. Sąvoka daina gali turėti daug sinonimų. Tai ir giesmė, sutartinė, rinktinė, saugtinė, paduotinė, tabalainė, pliauškinė, suoma, laska, rauda, uolia, ralia, lala ir kt. Dainuoti – niūniuoti, niniuoti, surguoti, suokti, izgauti, tabaluoti, ripuoti ir kt. Straipsnyje aptariamos dainos ir giesmės santykių problemos, dainų dermės bei formos ypatybės, dainavimo būdai, įvairūs liaudies dainų bruožų, jų sudėtinių dalių pavadinimų įvairovė atskirų XX a. pirmosios pusės lietuvių liaudies dainų tyrinėtojų raštuose. Ypatingas dėmesys skiriamas ypač gausiai dainų žanrinės sudėties terminijos įvairovei. Autorius pastebi, kad etnomuzikologijos terminija XX a. pirmojoje pusėje dar nėra nusistovėjusi ir atskirų mokslininkų raštuose dažniausiai išlieka subjektyvi. Straipsnyje pateikta tik maža mūsų etnomuzikologinės terminijos ištakų įvairovės dalelė, tačiau ir ji liudija šių tyrimų aktualumą bei problemiškumą. Turėtume daugiau dėmesio skirti šios mokslo srities terminijos analizei. Be jo yra neįsivaizduojama istorinė etnomuzikologijos mokslo raida.The terminology of the Lithuanian ethno-musicological literature is very diverse and rich but relatively little-studied. The article presents and discusses the historical interpretations (prior to 1940) of the terms of “song”, “to sing”, “signing”, the typical characteristics of these terms, and descriptions of their components. The multidimensionality of these terms testifies to the diversity of the terms and the importance of terminological research in this area. The article discusses the problems of the relation between the song and the hymn, the peculiarities of the harmony and the form of songs, the ways of singing, as well as the diversity of the names of the features and the components of various folk songs in the writings of individual Lithuanian folk song researchers of the first half of the 20th century. Particular attention is paid to the abundant terminology describing the genre of songs. The author notes that the terminology of ethno-musicology was not yet settled in the first half of the 20th century and its usage usually remains subjective in the works of individual scientists. The article presents only a fraction of the diversity of the origins of our ethno-musicological terminology; however, it shows the importance and the problematic nature of research in this area. We should devote more attention to the analysis of the terminology of this area of science. The progress of historical ethno-musicology is unimaginable without it