Significance of adolescents’ developing personality style on their subjectively experienced quality of contacts with parents

Mokslinėje literatūroje gausu tyrimų, kuriais analizuojama įvairaus amžiaus vaikų objektyviai ir subjektyviai patiriamų socialinių santykių svarba jų asmenybės formavimuisi. Straipsnyje aprašomu tyrimu kaip tik ir siekiama atskleisti paauglių besiformuojančio asmenybės stiliaus reikšmę subjektyviai jų patiriamai bendravimo su tėvais kokybei. Asmenybės stiliai čia tyrinėjami T. Millono (1996) požiūriu: jie suprantami kaip išreikšti tam tikru laipsniu kontinuume nuo „sveikos asmenybės“ iki patologijos; pagal tai jie arba padeda asmeniui prisitaikyti prie aplinkos, arba trukdo sėkmingai joje veikti (Strack, 1999; Strack, Millon, 2007). Tyrimo metodais pasirinkti du klausimynai: papildyta J. R. Burio, T. M. Misukaniso ir R. A. Mullerio Tėvų rūpinimosi vaiku skalė (1989) ir Asmenybės stilių pagal T. Milloną klausimynas (Urbonavičiūtė, 2006; Jonynienė, 2007). Tyrimo dalyviai – 423 Kauno miesto mokyklų mokiniai (184 vaikinai ir 239 merginos). Daugiamate regresine duomenų analize nustatyta neigiama ribinės, paranoidinės ir teigiama narcistinės asmenybės stilių reikšmė tyrime dalyvavusių paauglių subjektyviai patiriamai bendravimo su tėvais kokybei. Tuo remiantis daroma išvada: kuo silpniau išreikšti ribinės ir paranoidinės asmenybės stiliai, o narcistinės asmenybės stilius išreikštas stipriau, tuo paaugliai, bendraudami su tėvais, labiau linkę jausti teigiamus jausmus (meilę, globą, šilumą ir pan.). Paauglių isterinės, vengiančios, priklausomos, kompulsinės ir asocialios asmenybės stilių svarba subjektyviai patiriamai bendravimo su tėvais kokybei nebuvo nustatyta.Numerous studies where the importance of objective and subjective social interaction for children’s or adolescents’ personality development is analysed, can be found in the scientific literature. More and more attention has been paid to the connection between these variables lately: the significance of children’s personality characteristics on their contacts with significant others is also currently investigated. The aim of this study was to define the significance of adolescents’ developing personality-style on their subjectively experienced quality of contact with parents. Personality-styles are explored following Millon‘s theory (1996): personality-style can be found on a continuum with healthy personality and pathology in opposite ends. In relation to that, they either help in the individual‘s adaptation to social environment or block successful activities (Strack, 1999; Strack & Millon, 2007). Two measurement instruments were chosen: the modified Parental Nurturance Scale (Buri, Misukanis, Muller, 1989) and Personality Styles according to the T. Millon Scale (Urbonavičiūtė, 2006; Jonynienė, 2007). The participants in this research were 423 students from Kaunas City’s Secondary schools (184 boys and 239 girls). Multidimensional regression analysis showed a negative significance of the borderline, paranoid personalitystyles, and a positive influence of the narcissistic personality-style, on subjectively experienced quality of contact with parents in adolescents. Thus, the following conclusion was drawn: the stronger borderline and paranoid personality-styles, and the weaker narcissistic personality style the adolescent has, the more positive feelings (such as love, nurturance, emotional warmth, etc.) are experienced in contacts with the parents. In contrast, we found no links between the adolescents’ histrionic, avoidant, dependant, compulsive or antisocial personality-styles and subjectively experienced quality of contact with parents