Food security

Maisto saugumą galima suprasti kaip bado rizikos šalyje arba gyventojų grupėje nebuvimą. Straipsnyje siekiama teoriškai išanalizuoti ekonominį požiūrį į maisto saugumą. Maisto saugumui užtikrinti visų pirma turi būti pakankamas maisto kiekis nacionaliniu lygiu. Įrodyta, jog ekonominis augimas turi teigiamą įtaką gyventojų mitybai. Tačiau tarp šių rodiklių egzistuoja ir atvirkščias ryšys. Atlikta daugybė mikroekonominio lygio empirinių tyrimų, kurie pagerėjusią mitybą sieja su didesniu darbo produktyvumu. Daugelis tyrimų taip pat nustatė mitybos teigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Autoriai išskiria keturias požiūrių į bado priežastis ir problemos sprendimą grupes: a) ne Malthus’istinį, b) neo-Malthus’istinį, c) gamybinį, d) negamybinį. Pripažįstama, jog maisto saugumas negali būti pasiektas be ekonominio vystymosi ir gyventojų pajamų augimo. Tačiau tai gali turėti ir neigiamų aspektų, susijusių su gyventojų dietų pasikeitimu ir galimybių patiems pasigaminti maisto produktus mažėjimu. Yra teigiama, jog maisto saugumo ir aplinkos degradacijos problemas besivystančiose šalyse lėmė iš kolonializmo laikų kilęs prekybos ir gamybos pobūdis. Šias problemas dar labiau pablogino tarptautinių organizacijų vykdoma neoliberali politika. Analizuojant maisto saugumą buvusiose socialistinėse šalyse, reikia atsižvelgti į socialistinės sistemos palikimą ir specifines ekonomines bei politines aplinkybes, tokias kaip pajamų nelygybė, socialinių paslaugų kokybė, mitybos įpročiai.The article discusses the economic approach to the problem of food security. According to the collected theoretical and practical material, the food security conception and its impact to the economic growth from the viewpoint of principles and systems of environmental economics and sustainable development are reviewed